Pasibaigė kruizinės laivybos sezonas. Rugsėjo 19 dieną Klaipėdoje lankėsi paskutinis kruizinis laivas „Albatros“. Iš viso šiemet Klaipėdoje apsilankė 65 kruiziniai laivai ir atplukdė 35 tūkst. keleivių. Klaipėdos uostui tai buvo sėkmingiausias visų laikų kruizinės laivybos sezonas.
Kruizinis laivas „Queen Elizabeth II“
© AFP/Scanpix
Kruizai Baltijoje

Pasaulyje ypač sparčiai daugėja kruiziniais laivais plaukiojančių turistų. 1970 metais jų buvo pusę milijono, 1998 metais jau užfiksuota 9,5 mln., 2004 metais – 13,5 mln., o 2010 metais planuojama apie 20 milijonų.

Pasaulyje pagrindinis kruizų regionas yra Karibų jūroje.

Baltijos jūros regionui tenka apie 13 procentų pasaulinės kruizinės laivybos dalies. Staigus susidomėjimas Baltijos regionu aiškinamas tuo, kad kol kas jame nepasireiškė teroristų išpuoliai.

2006 metais įvairiuose Baltijos jūros uostuose apsilankė 2,3 mln. jūrų turistų. Iš viso laivais Baltijos jūros regione plaukė 452 tūkst. jūrų turistų.

Daugiausiai jūrų turistų apsilankė Danijos sostinėje Kopenhagoje – net 399 tūkstančiai.

Daugiau nei pusė jūrų turistų Kopenhagoje ir pradeda kruizus po Baltijos jūrą. Apie 25 procentai kruizų prasideda iš Vokietijos Rostoko miesto.

Kasmet Baltijos jūros regione atsiranda nauji kruizinius laivus priimantys uostai. 2005 metais jūrų turistų laivai pradėjo užsukti į Malmę, šiemet pirmieji jūrų turistai buvo išlaipinti Estijos Saremo saloje.

Pasibaigęs šių metų kruizinės laivybos sezonas parodė, kad turistų skaičius sparčiausiai auga Baltijos jūros regione – kasmet apie 15-17 procentų. Amerikoje jūrų turizmo augimas sudarė 9 procentus, Didžiojoje Britanijoje – apie 8 procentus, Australijos ir Azijos regionuose jis netgi sumažėjo trimis procentais. Azijoje tai lėmė neramumai tarp vadinamojo Vakarų pasaulio ir arabų kraštų.

Klaipėda – 11 vietoje

Pats didžiausias augimas iš Baltijos regionų uostų yra Klaipėdoje. Pernai uoste apsilankė 48 kruiziniai laivai, kurie atplukdė 25014 keleivių. Šiemet užsuko 65 kruiziniai laivai ir atplukdė 35 tūkst. keleivių. Keleivių augimas sudarė beveik 40 procentų, o laivų - 35 procentus.

Dar didesnis augimas Klaipėdoje yra vertinant nuo 2000 metų. Pagal atplaukusių turistų kiekį, 2000 metus palyginti su 2006 metais, jis sudarė apie 400 procentų, pagal laivų skaičių 200 procentų.

Galima teigti, kad Klaipėdos uostas Baltijos regione diktuoja ne tik krovinių, bet ir kruizinės laivybos augimo tempus.

Tačiau vieninteliam Lietuvos uostui dar yra kur plėstis. Tarp 19-os Baltijos uostų pagal atplaukusių jūrų turistų skaičių jis užėmė 11-ąją vietą. Iš kruizinės laivybos nėra itin didelės ir Klaipėdos uosto pajamos. Šiemet uostas gavo apie 2,2 mln. litų rinkliavų, o bendros pajamos, įskaitant ir tai, ką turistai išleido mieste, kiek uždirbo turizmo bendrovės, galėjo sudaryti 7-10 mln. litų. Pernai buvo surinkta 1,8 mln. litų rinkliavų. Bendros Klaipėdos uosto rinkliavos pernai sudarė 95 mln. litų.

Iš viso Baltijos regionas pernai iš jūrų turizmo uždirbo nuo 343 iki 443 milijonų eurų (1,2-1,5 milijardo litų). Daugiausiai pajamų iš kruizinės laivybos uždirba Sankt Peterburgas – apie 110-130 mln. eurų, Kopenhaga – apie 90-130 mln. eurų.

Baltijos regione su kruizine laivyba susietoje srityje iš viso dirba nuo 5500 iki 11500 žmonių.

Mokėsi iš kitų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ryšių su visuomene specialistė Kristina Gontier teigė, kad didžiausią Baltijos regiono jūrų turizmo augimą lėmė sėkmingai nuo 2004 iki 2007 metų vykdytas INTERREG III B projektas „Baltijos kruizai“.

Per tą laikotarpį Baltijos regione jūrų turistų skaičius vietoje planuotų 20 procentų išaugo 28 procentais. Taip pat pavyko pasiekti, kad net 65 procentai jūrų turistų grįžta ir antrą kartą Baltijos jūra plaukti kruiziniais laivais. Tai galima paaiškinti tuo, kad laivuose yra geras aptarnavimo lygis.

Kai kurie, ypač vyresnio amžiaus, turistai kruiziniuose laivuose suranda geras sveikatingumo sąlygas. Klaipėdos uosto, miesto ir turizmo informacijos centro atstovų dalyvavimas „Baltijos kruizų“ projekte taip pat buvo labai naudingas. Iš esmės galima teigti, kad Klaipėdos uostas išmoko turistus priimti taip pat gerai kaip Kopenhaga, Stokholmas, Helsinkis ar Talino uostas. Kai kuriais atvejais Klaipėdos uoste jūrų turistai netgi sutinkami geriau. Sutinkant laivus buvo rengiamos specialios muzikinės programos, atplaukus dideliems laivams, kaip „Constellation“, organizuoti jomarkai.

Pratęs projektą

2004-2007 metais vykdyto „Baltijos kruizų“ projekto bendras biudžetas sudarė 1 mln. 99 tūkst. Iš jų ES lėšos sudarė 611 tūkst. eurų, likusi – projekto partnerių dalis. „Baltijos kruizų“ projekto aptarimas vyko Stokholme. Jame dalyvaujančios 10 šalių sutarė pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, taip pat kreiptis į Europos Sąjungos fondus paramai gauti.

Partnerių indėlis vystant projektą nustatomas pagal laivų skaičių, kuris įplaukia į uostą. Uostai skirstomi į didelius – Kopenhaga, Helsinkis, Oslas, Rostokas, Sankt Peterburgas, Talinas, Stokholmas, vidutinius – Helsingborgas, Gdynė, Geteborgas, Klaipėda, Ryga, Rionė, Visbis ir mažus – Kalmaras, Karlskrona, Malmė, Mariehamnas, Turku. Į šią grupę gali įeiti ir kiti nauji atsirandantys kruiziniai uosteliai.

Aptars sezoną

Pagal susiklosčiusią tradiciją pasibaigus kruizinės laivybos sezonui Klaipėdoje vyksta jo aptarimas, kur dalyvauja „Baltijos kruizų“ projekto dalyvių – Uosto direkcijos, miesto savivaldybės, Turizmo informacijos centro atstovai, taip pat kruizinio terminalo operatoriaus – Klaipėdos laivų remonto bendrovės, turizmo ir kruizinių laivų agentavimo bendrovių atstovai. Klaipėdoje jūrų turistus aptarnauja 4 bendrovės – „Klaipėdos mėja“, „Krantas Travel“, „Liturimex kelionių tarnyba“ ir „Relita“, o laivus agentuoja – 10 bendrovių.

Paprastai sezono aptarimuose pasakoma daug kritikos, pradedant nuo nesutvarkytų tualetų ir baigiant prastomis senamiesčio gatvėmis. Po tokių pasitarimų padaroma nemažai išvadų, tačiau Klaipėda ir toliau ne ypač daug ką gali pasiūlyti jūrų turistams, todėl jie atvykę mieliau vyksta į Kuršių neriją, Palangą.

Dar nenumatyta, kada šiemet vyks kruizinės laivybos sezono aptarimas. Tai gali būti daroma ir po tarptautinės kruizinės laivybos pa-rodos Hamburge, kuri prasidės rugsėjo 25 dieną.

Jau žinoma, kad kitais metais į Klaipėdą planuoja atplaukti 30 kruizinių laivų. Realiai kitais metais laivų gali būti dvigubai daugiau.

Kol kas tik vienam įplaukimui į uostą paraišką yra padavę didžiausio kada nors Klaipėdoje apsilankiusio laivo - 294 metrų ilgio „Constellation“ savininkai. Tiek šiemet, tiek pernai Klaipėdoje šis laivas, kuris atplukdydavo po 2500 keleivių, lankėsi po tris kartus. Kitais metais net 8 kartus į Klaipėdą pirmą kartą planuoja užsukti 251 metro ilgio kruizinis laivas „MSC Opera“. Taip pat pirmą kartą atplauks 252 metrų ilgio laivas „Costa Victoria“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Traukiniu iš Kauno į Vilnių – greičiau nei per valandą (45)

Nuo šiol greičiausiu traukiniu nuvykti iš Kauno į Vilnių netruks nė valandos. „Lietuvos...

„Lords LB Asset Management” fondas įsigijo Lenkijos „City Parking Group“

Investicijų valdymo bendrovės „ Lords LB Asset Management “ valdomas fondas „Energy and...

Ragina prigriebti mokesčio vengiančius užsieniečius

Garsus Jungtinės Karalystės teisininkas ragina kur kas griežčiau persekioti vairuotojus iš...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis daugiau vagonų grūdų transportavimui (7)

Lietuvos grūdų perdirbėjams ir eksportuotojams skundžiantis, kad grūdų vežimo vagonų eismas...

Vidurio, pietvakarių ir pietryčių Lietuvoje eismo sąlygas sunkina rūkas

Antradienio rytą šiaurės rytų Lietuvoje dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus valstybinės...

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (97)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (178)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (46)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (11)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (1)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (4)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...

Studija: nervingi žmonės gyvena ilgiau už atsipalaidavusius (1)

Jei ištisomis dienomis nervingai bumbate kaip Woody Allenas , graužiate savo nagus ir nuolat...

Didmiesčiuose, išskyrus Kauną, butų pardavimai stabtelėjo (17)

2017 metų antrojo ketvirčio butų sandorių kiekis, palyginti su praėjusiais metais, iš trijų...

Kaip dėvėti midi sijoną ir atrodyti stilingai? (1)

Prisižiūrėjusi podiumo ar gatvės mados nuotraukų aš visada iš karto įsivaizduoju, kaip tai...