„Kovą turime milžinišką krovos augimą, palyginti su tuo pačiu praėjusiu metų mėnesiu. Jis siekia 15 proc. arba beveik 450 tūkst. tonų daugiau. Toks rezultatas tikrai džiugina“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Tokiems krovos rezultatams daugiausia įtakos turėjo tai, kad perkrauta apie 68 proc. daugiau skystųjų krovinių, generalinių krovinių krovos apimtys išaugo 14 proc., tačiau 11 proc. sumenko biriųjų krovinių krova.
„Pernai, kai buvo rekordiniai krovos metai Klaipėdos uoste, pirmąjį ketvirtį krovos augimas buvo mažesnis nei šiemet“, – teigė A. Vaitkus.
Pasiekęs tokius krovos rezultatus, Klaipėdos uostas tapo lyderiu tarp Baltijos valstybių. Pagal krovos augimo tempus per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas tapo lyderiu ir visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
„Rygos uoste per sausį ir vasarį krova sumažėjo 10 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Taline – beveik 15 proc., o Klaipėdoje išaugo 7,8 proc. Klaipėdos uostas tarp Baltijos valstybių yra aiškus lyderis. Be to, Klaipėdos uosto krovos apimtys jau tik milijonu tonu skiriasi nuo Sankt Peterburgo, kai anksčiau skirtumas buvo žymiai didesnis. Kita vertus, tai nelabai džiugina, nes jei krova mažėja Rusijos uostuose, tai turės įtakos ir kitų uostų veiklos rezultatams“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Dėl pirmąjį ketvirtį išaugusios krovos Klaipėdos uosto direkcija surinko 12,37 mln. eurų rinkliavų, o tai yra beveik 14 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Planuota, jog per pirmąjį ketvirtį Klaipėdos uoste krovos augimas sieks 6 proc. ir rinkliavų bus surinkta 11,59 mln. eurų, tačiau planas viršytas 780 tūkst. eurų. Pernai per tą patį laikotarpį faktiškai rinkliavų buvo surinkta 1,5 mln. eurų mažiau nei šiemet.
„Uosto pajamos iš rinkliavų auga jau trečius metus iš eilės. Šis ketvirtis viršijo ne tik prieš metus buvusį rezultatą, bet apskritai, tai yra geriausias ketvirčio rezultatas uosto istorijoje. Vėl turime naują rekordą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.
Didžioji dalis surinktų rinkliavų bus skirta investicijos, kurių šiemet planuojama už 24 mln. eurų.
„Tris mėnesius uosto kompanijos padirbėjo tikrai neblogai, galime didžiuoti rezultatais. Tai parodo uosto konkurencingumą ir kompanijų gebėjimą prisitaikyti prie kintančios situacijos tiek pasaulinėje prekyboje, tiek geopolitinių sąlygų. Visi kaimynai jaučia geopolitinių įvykių įtaką, tačiau Lietuva neturi labai daug rusiškų krovinių, todėl ir rezultatai kitokie“, – teigė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, jog iš kitų rytinės Baltijos pakrantės uostų Klaipėda išsiskiria tuo, jog specializuojasi keliose krovinių grupėse.
„Todėl Klaipėdos uostas ir lenkia visus kitus, nes iš esmės smunka anglies, naftos produktų ir konteinerių perkrovimai. Pas mus anglių išvis nėra, naftos krova auga, konteinerių krova nuo kovo vėl ėmė augti“, – teigė A. Drungilas.
