Nebeliko „DFDS Lisco“

Nuo birželio 1 dienos Klaipėdoje nebeliko keltų bendrovės „DFDS Lisco“. Ji dabar vadinasi AB „DFDS Seaways“ ir yra didžiausios Šiaurės Europoje laivybos ir logistikos bendrovės DFDS dalimi su būstine Kopenhagoje ir laivybos centrais Švedijos Geteborge, Anglijos Imingeme ir Klaipėdoje.

Buvusios „DFDS Lisco“ rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys tikino, kad DFDS grupei įsigijus Airijos ir Šiaurės jūrose bei Lamanšo sąsiauryje keltų laivybą vykdžiusią „Norfolkline“, DFDS buvo reorganizuota, siekiant optimizuoti jos valdymą, padaryti dar patrauklesnę klientams. DFDS atsisakė įvairių anksčiau įmonių grupėje naudotų ženklų, pavadinimų ir perėjo prie paprastesnės bei aiškesnės struktūros. Jos atspindi dvi pagrindines DFDS veiklas – laivybos ir logistikos.

Su buvusios „DFDS Lisco“ įsiliejimu į „DFDS Seaways“ Klaipėdoje nieko nesikeis. Išliks ir buvę darbuotojai, ir linijos. Jose plaukioję laivai kaip buvo su lietuviškomis vėliavomis ir įgulomis, taip ir išliks.

Galbūt vienintelis pokytis tai, kad dar prieš įsiliejimą į „DFDS Seaways“ bendrovė „DFDS Lisco“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pardavė administracinį pastatą. Dabar dalis „DFDS Seaways“ padalinio Klaipėdoje darbuotojų įsikūrė Jūrų perkėloje, o administracija – patalpose Šaulių gatvėje.

Nuosmūkis jau praeityje

Buvusios „DFDS Lisco“ keleivių pardavimo grupės vadovas Arvydas Skuodas patikino, kad su Klaipėdos jūrų keltų laivybos linijomis viskas klostosi gerai.

„Pradėjome kalbėtis ir spręsti verslo problemas. Jūrų perkėloje pakeista krovos srautų judėjimo ideologija. Tai leidžia į keltus greičiau pakrauti didesnius keleivių ir krovinių srautus. Kiekvienais metais augimas siekė po 14-16 procentų“, - minėjo A.Skuodas.

Staigus keleivių srauto augimas prasidėjo nuo 2006 metų. Tuomet plukdyta 123 tūkst. keleivių. 2007 – 140 tūkst. 2008-aisiais jų srautas jau siekė 148 tūkst. Uždarius linijas iš Rygos ir sumažėjus keleivių srautui į Karlshamną, 2009 metais keleivių plukdyta 7 proc. mažiau. Tačiau jau 2010 metais plukdyta 165 tūkst. keleivių, o šiemet augimas siekia apie 14-18 proc.

Žymus keleivių skaičiau augimas šiemet siejamas su emigracija į Vokietiją. Jis 10 proc. didesnis nei planuota. A.Skuodas pastebėjo, kad emigracija nėra vienpusė. Tiek plaukiančių į Vokietiją ar Švediją, tiek grįžtančiųjų iš tų kraštų skaičius keltuose yra beveik vienodas.

Keltuose daugėja lietuvių. Jei anksčiau keltuose į Vokietiją lietuviai ir vokiečiai sudarė maždaug po 50 proc. keleivių, tai dabar vokiečių liko apie 25 procentai, o lietuvių kartu su latviais – per 70 proc. Švedijos keltų linijose keleivių iš Lietuvos procentas dar didesnis.

Kasmet apie 14 proc. auga ir jūrų keltais iš Klaipėdos plukdomų lengvųjų automobilių kiekis. Tai lėmė ir keltuose taikomos įvairios akcijos, kai legvojo automobilio kėlimo kaina derinama su keleivių skaičiumi.

Abejonės dėl ateities

Vokietijos Rostoko mieste vykusiame Baltijos ir Šiaurės jūros keleivinės ir krovininės laivybos jūrų keltais simpoziume buvo akcentuota, jog visos laivybos linijos regione atsigavo po recesijos.

Pagal keleivių ir krovinių pervežimus jūrų keltais Baltijos jūros regionas laikomas pirmaujantis pasaulyje. Jis gerokai lenkia didžiulį Viduržemio jūros regioną kartu su atskiromis jo jūromis ir sąsiauriais. Šiame regione jūrų keltais plukdoma tik apie 30 proc. krovinių dalis, kokia yra Baltijos jūros regione.

Tačiau situacija Baltijos jūros regione gali pasikeisti jos nenaudai. Jau dabar per metus laivų kuro – sunkiojo mazuto kaina šokteli apie 40 procentų. 2015 metais Baltijos ir Šiaurės jūros regione įvyks didelis pokytis dėl kuro sieringumo. Laivai privalės atsisakyti jūrinio mazuto ir pereiti prie dyzelino. Dėl to kuro kainos padidės dvigubai.

Ką darys laivybos kompanijos dar neaišku. Kai kurie išlaidų mažinimo dėl kuro žingsniai daromi jau dabar. Anot A.Skuodo, pradedami statyti arba į didesnio tonažo laivus pertvarkomi jūrų keltai. Jie beveik tuo pačiu kuro kiekiu ir rinkliavomis, gali plukdyti daugiau keleivių ir krovinių. Geriausias pavyzdys yra „Stena“ kompanija. Ji prieš krizę užsakė naujus 4000 metrų linijinio ilgio krovinių ir 800 vienetų keleivių laivus. Jie yra dvigubai talpesni nei konkurentų laivai Šiaurės jūroje.

Laivų didinimai turi ir neigiamų pasekmių. Jie ilgiau stovi uostuose, užsitęsia automobilių pakrovimo ir iškrovimo laikas. Todėl kai kuriose trumpesnėse linijose naudojami maži, greiti keltai. Jų pakrovimai, pertvarkius logistines grandines, įvedus papildomas rampas, žaliuosius koridorius miestuose, sutrumpėja drastiškai – nuo 2 valandų iki 15-20 minučių. Tai leidžia padaryti daugiau reisų arba išlaisvinti dalį keltų. Tokie variantai, anot A.Skuodo, įmanomi, tik gerai sustygavus įvairių grandinių darbą.

Kaip gero įvairių žinybų bendravimo pavyzdį A.Skuodas minėjo šį savaitgalį Klaipėdoje vyksiančią baikerių šventę. Į ją keltais atplauks per 3000 motociklininkų. Jie užpildys net kelis keltus. Toks susidomėjimas keltais atsirado todėl, kad šventės rengėjai, Klaipėdos miesto institucijos, laivybos kompanija gerai padirbėjo. Informacija ir kvietimai vykti keltais į Klaipėdą buvo platinami per institucijas, taip pat visą „DFDS Seaways“ tinklą nuo Lietuvos iki Anglijos.

Trūksta keltų?

Klaipėdos uoste krovinių gabenimai keltais jau yra pasiekę tam tikras apkrovimo ribas. Ne veltui linijoje tarp Klaipėdos ir Karlshamno pradėjo plaukioti išnuomotas keltas „Stena Feronia“. Jis šios linijos pajėgumą gabenti krovinius padidino 15 proc., keleivius – 14 proc.

Panašų efektą šioje linijoje davė ir analogiškas „DFDS Seaways“ keltas „Liverpool Seaways“.

Klaipėdoje esančios Jūrų perkėlos vadovas Vaclovas Grigalauskas mano, kad pagal krovinių augimo tendencijas linijose tiek į Karlshamną, tiek į Kylį gali tekti statyti ir trečius keltus.

„Keltas yra brangus žaidimas. Naujo ar apynaujo kelto kaina per krizę galėjo svyruoti nuo 50 iki 70 mln. eurų, dabar galėtų kainuoti nuo 70 iki 100 mln. eurų. Laisvų keltų nėra – visi dirba. Keltų įsigijimai labai kruopščiai planuojami. Dabar pagal bendras tendencijas matosi, kad krovinių daugėja. Bet gali būti, kad tai pikas, o po to vėl bus kritimas. Kur dėsi įsigytus laivus?, – svarstė A.Skuodas.

Ar bus naujų linijų?

Statant naują Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą prabilta ir apie naujų keltų linijų paiešką. Kokie nauji uostai šiandien matomi iš Klaipėdos? Bene realiausi variantai galėtų būti keltų linijos į Stokholmą ir Gdanską. Tokios linijos jau buvo, bet jos nepritraukė krovinių.

Buvusios „DFDS Lisco“ vykdančiojo direktoriaus Jono Nazarovo ekonominiais skaičiavimais, naujų vien keleivinių laivybos linijų iš Klaipėdos greitai dar nebus.

Šiuo metu nematoma prielaidų, kad kuri nors nauja kryptis laivybos verslui galėtų būti įdomi. Gdansko linija neturėtų migrantų srauto, o į Stokholmą plukdyti vien keleivius būtų per toli ir per dideli kaštai.

Yra siūlymų, kad iš Klaipėdos galėtų būti Baltijos jūros kruizinis maršrutas. Bet tokia idėja kol kas turi daugiau skeptikų nei realistų.

Ar tai reiškia, kad naujasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas statomas be reikalo, nes naujų linijų nebus.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža siūlė neskubėti su vertinimais, nes neaišku kaip jūrų perkėlos situaciją ateityje pakoreguos suskystintų dujų terminalo statyba.

Anot J.Nazarovo, naujasis keleivių ir krovinių terminalas kol kas dar kelia daug klausimų. Vienas iš opiausių – transporto patekimas į jį Baltijos prospektu. Tai gali kelti didžiules problemas tiek miestui, tiek pačiam terminalui. Be to, neaišku, ar augant krovinių srautams, užteks naujojo terminalo pajėgumų juos apdoroti, o terminalo plėtros galimybės bent šiuo metu taip pat atrodo ribotos.

Prabilta ir apie tai, kad Klaipėdoje galėtų atsirasti ir visiškai naujas keltų linijų operatorius. Bet tai kol kas daugiau teorinė prielaida.