Specialistai teigia, kad kelių valymui bei barstymui šaltuoju metų periodu užtektų 216 mln. Lt, tačiau valstybė šiemet buvo pajėgi skirti tik 86 mln. Lt. Prognozuojama, kad 2004 m. šiai sričiai papildomai bus skirti dar 5 mln. Lt.
A. Pletas
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) kelių priežiūros skyriaus vedėjo Henriko Jurkuvėno, šių pinigų užtektų kokybiškai prižiūrėti kelius, operatyviai juos valyti bei barstyt. Tuomet sąnaudas iki minimumo galėtų sumažinti ir vežėjai, ir kelininkai.

„Kol kas valstybė nepajėgi kelių priežiūrai skirti reikiamų milijonų, – tikina H. Jurkuvėnas. Tačiau kasmet prie kelių priežiūrai skirto biudžeto prideda po 3–5 mln. Lt.“.

LAKD specialistas teigia, kad šiuo metu kelių priežiūrai skiriama beveik tris kartus mažiau lėšų nei jų reikėtų. Šiais metais kelių valymui bei barstymui numatyti 86 mln. Lt, praėjusiais metais buvo skirta 83 mln. Lt, o 2001 m. kelių priežiūrai iš biudžeto buvo numatyta skirti 79 mln. Lt.

„Dar negalutiniais duomenimis, 2004 m. yra numatyta skirti apie 5 mln. Lt daugiau nei šiemet, – prognozuoja H. Jurkuvėnas. – Nors kasmet pridedama po kelis milijonus, per šį laiko tarpą smarkiai pabrango degalai, darbo jėga, padidėjo transporto išlaidos“.

Pasak specialisto, lėšas būtų galima panaudoti efektyviau, tačiau reikia prižiūrėti visus Lietuvos kelius, o ekonomiškai labiau apsimoka valyti greitkelius nei mažo intensyvumo kelius. „Tokius kelius, kuriais per dieną pravažiuoja nuo 50 iki 100 automobilių, ekonomiškai labai neefektyvu barstyti, tačiau šiuo atveju esame priversti vadovautis ne ekonomine logika, o eismo saugumu, – pasakoja H. Jurkuvėnas. – Vienam automobiliui 1 kilometro dangos priežiūrai magistraliniame kelyje išleidžiame 4 cnt., o mažo intensyvumo kelyje – 26 cnt., todėl tikriausiai suprantama, kodėl mes taip dažnai valome magistrales“.

Kelininkai teigia, kad kelių valymo darbus būtų galima organizuoti efektyviau, jei būtų įdiegta daugiau apie oro sąlygas informuojančių stotelių. Prieš kelerius metus siekiant mažinti kelių valymo sąnaudas, buvo įdiegta speciali kelių oro sąlygų informacinė sistema KOSIS. Šiuo metu sistemą sudaro 38 stotelės, kurios iš visos šalies teritorijos centrinei stočiai perduoda informaciją apie oro sąlygas – apie lietų, šlapdribą, sniegą, apie vėjo kryptį. Tai kelininkams padeda pasirinkti papildus keliams barstyti.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimundo Indrulėno, turint tokius duomenis nesunku nustatyti, kada ir kokie krituliai atkeliaus į tam tikrą regioną.„Ši sistema yra ypatingai efektyvi šaltuoju metų laiku, kai labai svarbu žinoti regiono metrologinę padėtį, nes tai padeda planuoti darbus, pasiruošti gamtos netikėtumams, – teigia R. Indrulėnas. – Informacija yra atnaujinama kas kelias valandas, kadangi kelininkai budi nuo 4 val. iki 22 val. vakaro ir gali operatyviai reaguoti į bet kokius gamtos pasikeitimus“.

Pasak R. Indrulėno, taip pat naudojamasi kaimyninių valstybių metrologine informacija – tai padeda prognozuoti situaciją ir imtis reikalingų priemonių. „Tačiau sistema būtų žymiai efektyvesnė, jei visoje Lietuvos teritorijoje būtų įrengta dar 60 oro sąlygas nusakančių įrenginių, – teigia R. Indrulėnas. – Viena tokia stotelė, priklausomai nuo jos techninių parametrų, kainuoja apie 70 tūkst. Lt“.

Specialistas teigia, kad kol kas nepavyks įrengti visų oro sąlygas prognozuojančių aparatų. Per ateinančius trejus metus planuojama įrengti po 6–7 stoteles kasmet.

Atnaujina techniką

H. Jurkuvėnas teigia, kad kelius būtų galima efektyviau prižiūrėti, jei kelininkai būtų pajėgūs įsigyti daugiau kokybiškos technikos. „Regioninės įmonės pačios sprendžia, kokios technikos jiems reikia, – teigia jis. – Tačiau pagrindinis technikos atnaujinimas vyko 1995 m., kuomet sena tarybinė technika buvo pakeista modernesne“.

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Antanas Pletas teigia, kad įmonė kiekvienais metais stengiasi atnaujinti turimą techniką. Šiemet bendrovė įsigijo vieną „Mercedes-Benz“ markės sunkvežimį, sniego valytuvą bei du naujus smėlio ir druskos barstytuvus.

„Šiuo metu naudojamos technikos amžiaus vidurkis yra apie 10 metų. Mūsų parke yra „Iveco“, „Mercedes-Benz“ technikos, – aiškina A. Pletas. – Apie 50 proc. visos technikos sudaro rusiškas transportas, naudojamas smėlio bei druskos barstymui“. A. Pletas tikina, kad artėjant narystei Europos Sąjungoje reikia keisti kai kuriuos darbo principus. „Esame priversti daugiau dėmesio skirti pagrindiniams keliams, nes auga transporto srautai, didėja kelių apkrova, – pasakoja A. Pletas. – Daugiausia dėmesio skiriama kelių atkarpoms Vilnius– Minskas, Vilnius–Lyda, Vilnius–Prienai–Marijampolė, kurios ribojasi su kaimyninių valstybių keliais bei jungiasi į tarptautinius transporto koridorius. Kitos įmonės prižiūri svarbiausius savo regionų kelius“.

Anot A. Pleto, žiemos sezonas įstatymiškai prasideda anksčiau nei kalendorinė žiema, tad kelininkai jau rudens pradžioje būna atnaujinę techniką ir pasiruošę žiemos sezonui. „Pagal išgales stengiamės atnaujinti turimą transporto parką, įsigyti keliams barstyti reikiamų medžiagų – smėlio ir druskos“, – apie pasiruošimą žiemai pasakoja įmonės atstovas.

Žmogaus gyvybė svarbesnė

Nors automobilininkai dažnai kritikuoja kelininkus dėl naudojamos druskos, kuri yra viena svarbiausių automobilių korozijos priežasčių, A. Pletas tikina, kad šiuo atveju svarbesnė žmogaus gyvybė, o ne poveikis automobiliui. „Lietuva neišradinėja dviračio, o naudoja tiek Vakarų Europos valstybėse, tiek Skandinavijoje priimtus kelių priežiūros šaltuoju metų laiku metodus“, – apie keliams barstyti skirtas medžiagas kalba A. Pletas.

Finansavimo problemų spaudžiami kelininkai kaip alternatyvą jų darbui pateikia kai kuriose valstybėse šildomas kelių dangas, kurios automatiškai tirpdiną sniegą bei ledą. Tačiau Lietuvos biudžetui šios technologijos dar per daug brangios.

Specialistai teigia, kad kelių priežiūrai yra naudojamas specialus druskos tirpalas, nes barstyti sausą druską mažiau efektyvu, kadangi dalis jos nuo važiuojamosios dalies nunešama automobilių, dalis nupučiama vėjo, o druskos tirpalas iš karto įsigeria į dangą ir tirpdo ledą.

A. Pletas tikina, kad priklausomai nuo dangos ir oro temperatūros yra pasirenkamas ir mišinys. Jei temperatūra yra iki 15 laipsnių šalčio, tuomet yra purškiamas natrio chloridas, o esant žemesnei temperatūrai efektyvesnis yra kalcio chloridas, kuris tinkamiausias spaudžiant 15–25 laipsnių šaltukui. Jei termometro stulpelis nukrenta dar žemiau – naudojamas smėlio ir druskos mišinys. Druska šiek tiek aptirpina ledą, o smėlis galutinai pragraužia apledėjusį sluoksnį ir pagerina automobilių padangų sukibimą su kelio danga. Keliams barstyti reikalingi papildai paprastai įsigyjami konkurso būdu. Šiuo metu „Vilniaus regiono keliai“ naudoja baltarusišką druską. Paprastai per metus sunaudojama apie 12 tūkst. t druskos bei 15 tūkst. t druskos bei smėlio mišinio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Velomaratono metu bus ribojamas eismas Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 20 d. (sekmadienį) Vilniuje vyks dviračių...

Pristatė traukinio maršrutus, kuriais nemokamai veš dviračius (1)

Keleiviams pristatomi traukinių maršrutai į 5 regioninius parkus, o visomis šiomis kryptimis...

Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas (26)

Vilniaus oro uoste po daugiau nei mėnesį trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (130)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

Nuo penktadienio 88 ir 88N maršrutų autobusai vėl užsuks į Vilniaus oro uostą

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „ Susisiekimo paslaugos “ praneša, jog užbaigus Vilniaus...

Top naujienos

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (1)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (77)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Pragaru virtusios Barselonos epicentre atsidūrusi gidė: nuo teroristų vos pasprukau jau antrą kartą (14)

Ketvirtadienio vakarą Barselonoje autobusiukui įvažiavus į minią pėsčiųjų prasidėjo virtinė...

Incidentas Suomijoje: policija pašovė vyrą, peiliu badžiusį žmones atnaujinta (71)

Suomijoje, Turku mieste policija į koją pašovė vyrą, peiliu sužeidusį kelis žmones, praneša...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (69)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (61)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (174)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Staigmena po maudynių – ausies uždegimas

Grįžus po kelių dienų poilsio prie ežero sūnui pradėjo skaudėti ausį, iš jos šiek tiek...

Madridas į kovą su terorizmu pasitelks neįprastą priemonę (33)

Keliose Madrido pėsčiųjų gatvėse bus pastatyti didžiuliai gėlių vazonai, kurių paskirtis bus...

Prieglaudoje liūdintis šuo sujaudino internautus: radęs šeimą pasikeitė neatpažįstamai (4)

Prieglaudoje išvydusi vienišą liūdintį šunį, viena moteris nusprendė pasidalinti jo nuotrauka...