Taip antradienį nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismas, 29 poilsiautojams iš „Novaturo“ priteisęs po 400 eurų kompensaciją už atidėtą skrydį bei po 289,62 Eur – už patirtą neturtinę žalą.
Iš viso „Novaturas“ savo klientams privalės sumokėti 19 tūkst. 998 Eur, nusprendė civilinį ginčą išnagrinėjusi teisėja Zoja Monid.
Be to, teismas nutarė, kad kelionių organizatorius privalo atlyginti poilsiautojų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 783 Eur. Iš jo taip pat valstybei priteistas žyminis mokestis su bylos iškėlimu susijusios išlaidos – 623 Eur.
Kaip skelbdama sprendimą pažymėjo teisėja, poilsiautojams priklauso po 400 eurų už daugiau kaip 3 val. atidėtą skrydį į Antaliją, nes nei kelionių organizatorius „Novaturas“, nei keleivius į Turkiją nuskraidinti turėjusi bendrovė „Small Planet Airlines“ neįrodė, kad skrydis net 17 val. buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių.
Anot teismo, skrydis buvo atidėtas dėl orlaivio gedimo, o tokie atvejai yra priskiriami normaliai oro vežėjo veiklai, jis privalo nuolat kontroliuoti, kad lėktuvai negestų.
Teismas taip pat poilsiautojams priteisė neturtinę žalą, nes mano, kad pagal Reglamentą poilsiautojams priklausanti 400 Eur kompensacija nėra pakankama jų patirtiems išgyvenimams atlyginti.
„Ieškovai oro uoste nesulaukė visokeriopos pagalbos nei iš kelionių organizatoriaus, nei iš oro vežėjo, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus ir pažeminimą bei į tai, kad į oro uostą buvo iškviesta policija“, – teisėja Z. Monid pabrėžė, kad keleiviams niekas net nesiteikė paaiškinti, dėl ko skrydis atidėtas.
Nors į Turkiją poilsiauti vykę turistai dėl vėlavusio skrydžio prarado vieną dieną, teismas nutarė, kad jiems nepriklauso turtinės žalos atlyginimas – praradimai yra įskaičiuoti į 400 Eur kompensaciją.
Teismo sprendimas dar negalutinis – jį bus galima per 30 dienų apskųsti apeliacine tvarka. Bylą pralaimėjusio „Novaturo“ atstovai jo išklausyti neatvyko.
Šios bylos teisme greičiausiai būtų ir nebuvę, jeigu, anot poilsiautojų, ne kelionių organizatoriaus darbuotojų elgesys – ieškovai teigė, kad dėl ilgą laiką vėluojančio skrydžio jie buvo įkalinti tarptautinio Vilniaus oro uosto išvykimo salėje bei prarado vieną atostogų dieną.
„Mums niekas nepaaiškino, kokios yra mūsų teisės dėl skrydžio vėlavimo, net nesiteikė pasakyti, kas nutiko ir kodėl mes ilgą laiką neišskrendame – kelionių organizatoriai galėjo mums pasiūlyti papildomai likti vieną dieną Turkijoje, tuomet tikrai niekas nebūtų ko nors blogo pasakęs, bet nesulaukėme nei pratęsimo, nei atsiprašymo“, – pasipiktinimo neslėpė sugadintų atostogų iki šiol negalinti pamiršti viena iš poilsiautojų Ona Kandrotienė.
Ji viena pirmųjų nutarė ginti savo teises ir vos tik grįžusi iš atostogų kreipėsi į advokatus.
„Esu daug kartų skridusi lėktuvu, bet taip ir nežinojau keleivių, kurių skrydžiai vėluoja, teisių – tik parskridusi iš Turkijos internete ėmiau ieškoti informacijos, tik tada sužinojau, kad už mūsų skrydžio vėlavimą kiekvienam poilsiautojui kelių organizatorius privalo sumokėti po 400 Eur kompensaciją, bet mums buvo pasiūlyta tik 30 eurų kuponas į „Novaturo“ ekskursiją Turkijoje“, – sakė moteris.
Teismui įteiktame 29 poilsiautojų, tarp kurių yra ir vaikų, ieškinyje buvo teigiama, kad jie dar 2013-ųjų rugpjūčio 31-osios rytą, apie 6 val. turėjo iš Vilniaus oro uosto išskristi į Antaliją, tačiau lėktuvas pakilo tik 22 val.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą keleiviai turi teisę gauti 400 Eur kompensaciją, jeigu jų skrydis viršija 1 500 km, išskyrus tuos atvejus, kai skrydį vykdantis oro vežėjas gali įrodyti, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
Kelionę į Turkiją organizavusi bendrovė „Novaturas“ ir byloje trečiuoju asmeniu patraukta skrydį į Antalijos oro uostą vykdžiusi bendrovė „Small Planet Airlines“ su tokiu poilsiautojų ieškiniu nesutiko ir teismo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Su žmona taupė pinigus išsvajotoms atostogoms
Bylą nagrinėjusiam teismui teko išklausyti iki šiol nuoskaudą dėl atidėto skrydžio iki šiol liejančius poilsiautojus – nors jau praėjo daugiau kaip metai po skrydžio, poilsiautojai iki šiol jaučia nuoskaudą dėl, jų teigimu, nenusisekusių atostogų.
„Pinigus aš irgi ne ant žemės suradau, juos turėjau užsidirbti – jūs labai gerai savo pinigus skaičiuojate, bet ne žmonių, kurie jums oro uoste net nerūpėjo“, – kreipdamasis į „Novaturo“ ir „Small Planet Airlines“ atstovus teisme emocijų neslėpė su žmona Gelena į atostogas skridęs Igoris Vasko. Vyrui kelionė prailgo dar labiau, nes jis buvo pasirinkęs viešbutį, esantį net už 5 val. kelio nuo Antalijos oro uosto.
I. Vasko pasakojo, kad tą rugpjūčio 31-osios rytą atvyko į Vilniaus oro uostą, užsiregistravo skrydžiui ir pridavė bagažą. „Tada nuėjome į laukimo salę ir pamatėme užrašą, kad mūsų skrydis jau atidėtas trims valandoms“, – sakė jis.
Ieškovo teigimu, oro uoste keleiviams niekas nepaaiškino, kodėl vėluoja skrydis, niekas net nesiteikė suteikti informacijos apie keleivių teises.
„Davė mums kuponus maistui – iš pradžių po 15 Lt, paskui, kai skrydis vėl ir vėl buvo atidėtas, dar 25 Lt, tačiau ką už juos nupirksi, kai kava su sumuštiniu ar trys kepti kiaušiniai kainuoja 15 Lt, ir tai jie per valandą baigėsi“, – sakė jis.
„Visi klausė oro uosto darbuotojų, kokios yra mūsų teisės, bet merginos, kurios dalino kuponus, tepasakė, jog nieko nežino, nes jų darbas – tik išdalinti kuponus maistui“, – I. Vasko pridūrė, kad dėl daugiau kaip 16 val. vėlavusio skrydžio buvo sugadintos atostogos.
„O mums tik 30 eurų kompensaciją ekskursijai pasiūlė – tai žmogaus žeminimas, pasityčiojimas“, – teisme kalbėjo ieškovas.
„Tikrai būtume perskaitę informaciją apie mūsų teises, tuo metu netgi labai būtų buvę įdomu, laiko mes turėjome tikrai daug“, – patikino vyras.
Nesulaukę pagalbos kvietė ir žurnalistus, ir policiją
Kad kelionių organizatoriaus darbuotojai nesuteikė informacijos apie keleivių teises, aiškino ir O. Kandrotienė.
„Laukimo salėje buvo 180 žmonių ir nė vienas negavo tokios informacijos, o mums atsakovai bando įrodyti, jog mes buvome su visa informacija supažindinti“, – piktinosi ji.
Pasak moters, kuri į kelionę vyko ir su mažamečiu anūku, „Novaturas“ bei „Small Planet Airlines“ dar naktį žinojo, kad skrydis laiku neįvyks, tačiau vis tiek visus keleivius suleido į nedidelę laukimo salę.
„Į oro uostą mes atvažiavome 3 val., pridavėme bagažą ir laukėme skrydžio – juk mes jau atostogavome, – sakė O. Kandrorienė. – Tuo metu buvo vykdomas ir „Tez Tour“ skrydis, bet jis turėjo įvykti 15 min. vėliau – mūsų draugai išskrido, o mes sėdėjome oro uoste. Kai niekas mumis nesirūpino, ėmėme ieškoti, kas mums suteiks informaciją, tačiau visi tylėjo, niekas nieko negalėjo pasakyti. Patikėkite, žmonės ne juokais įsiuto – daug kas buvo su vaikais, vieniems baigėsi pampersai, kitiems – pieno mišinukai. Juk niekas neplanavo parą sėdėti oro uoste ir dar stikliniame narve, iš kurio niekas mūsų neišleido“.
Ji prisiminė, kad galop žmonėms trūko kantrybė: „Viena moteris iš Klaipėdos sakė, daužom langus, nes kitaip neišeisime, bet kažkas nutarė geriau iškviesti policiją – pareigūnai iš pradžių sakė, kad neatvažiuos, bet kai pagrasinome, jog daužysime duty free langus, atvažiavo. Bet vargšai tie pareigūnai, nieko negalėjo mums padėti. Tai buvo katastrofa. Ir tik tada, kai administracija sužinojo, jog kažkas iš poilsiautojų iškvietė žurnalistus, tik tada mus išleido į lauką, apgyvendino viešbučiuose“.
Moteris sakė, kad nenorėjo žemintis ir atsisakė „Novaturo“ siūlomos 30 eurų kompensacijos ekskursijoms Turkijoje.
„Kartu skrido žmonių iš Didžiosios Britanijos, Baltarusijos, Ukrainos, todėl ne visi bylinėjasi, žinoma, buvo ir tokių, kurie pasirinko keliones už 30 eurų – ir mus palaimino, sakė, eikite, kovokite“, – kalbėjo ieškovė.
Moteris neslėpė, kad net oro uoste iš darbuotojų, poilsiautojams dalinusių maisto kuponus, sulaukė raginimų kreiptis į teismą.
„Buvo apgailėtina situacija – žmonės tas mergaites puola, jos ne prie ko, viena mums sakė, rašykite skundus, jūs jau gal penkta grupė, kuri taip stovi, jiems vienodai rodo, kas čia vyksta“, – kalbėjo O. Kandrotienė.
Ieškovams teisme atstovavusi advokatė Loreta Selilionė sakė, kad kelionių organizatorius iš anksto žinojo, jog skrydis laiku neįvyks, tačiau vis tiek poilsiautojus registravo į skrydį.
„Juk buvo galima informuoti keleivius, kad skrydis vėluos, tai – visiškas nesiskaitymas su žmonėmis, jie buvo priversti laukti laukimo zonoje, nors dalis jų skrydžio galėjo laukti namuose, ir nebūtų kilę tokio pasipiktinimo“, – pabrėžė teisininkė.
Jos teigimu, skrydį turėjusi vykdyti aviakompanija „Small Planet Airlines“ yra turėjusi nemažai bylų Lietuvos teismuose: „Galima įžvelgti, kad techniniai gedimai yra normali šios bendrovės problema“.
„Jau naktį „Small Planet Airlines“ žinojo, kad lėktuvas yra sugedęs ir buvo ieškoma pakaitinio lėktuvo – kadangi jau buvo žinoma, jog skrydis laiku neįvyks, buvo bent galima tinkamai pasirūpinti keleivių aptarnavimu, kad oro uosto kavinėse užtektų maisto, būtų išdalintos keleivių teisės, suteikta galimybė pailsėti viešbutyje, paskambinti, – sakė L. Selilionė. – Tačiau su keleiviais buvo visiškai nesiskaitoma, jie buvo priversti laukti ant metalinių kėdžių, laukimo salėje net visiems vietų atsisėsti neužteko“.
Pasak ieškovų atstovės, skrydį organizuojantis vežėjas privalo įrodyti, kad jis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių.
„Orlaivio techninė problema, šiuo atveju – hidraulinės sistemos nesandarumas – negali būti laikoma ypatingu įvykiu, gedimas atsirado dėl įprastinės lėktuvo amortizacijos, todėl kyla atsakomybė už daugiau kaip 16 val. skrydžio vėlavimą“, – pabrėžė ji.
„Novaturas“ kratėsi atsakomybės: poilsiautojams kompensacijos nepriklauso
Tuo metu „Novaturo“ teisininkė Rasa Stukienė teisme siūlė nesivadovauti emocijomis: „Klausantis ieškovų ir jų atstovės susidaro įspūdis, kad šioje byloje viskas remiasi tik emocijomis, o kelionių organizatorius padarė viską, jog keleiviams tik būtų blogiau, o ta situacija oro uoste buvo kažkoks kankinimo aktas – turime atsiriboti nuo emocijų, o kalbėti faktais ir argumentais“.
Kelionių organizatoriaus atstovė aiškino, kad lėktuvo gedimas buvo užfiksuotas apie 2.30 val. nakties – likus kelioms valandoms iki suplanuoto skrydžio.
„Pastebėjus gedimą privaloma imtis visų būtinų veiksmų, kad jis būtų pašalintas“, – R. Stukienė pažymėjo, kad skrydžius vykdanti aviakompanija dažnai tikrina orlaivius, jų patikras teisės aktais yra nustačiusi Civilinės aviacijos administracija.
Anot jos, orlaivis buvo prižiūrimas tinkamai, todėl tik teismas gali nuspręsti, ar netikėtas gedimas yra priskiriamas prie ypatingų aplinkybių sąvokos.
„Novaturo“ atstovė taip pat pabrėžė, kad keleiviai buvo užregistruoti į skrydį, nes nebuvo žinoma, kada bus išspręsta iškilusi problema.
„Tai normali aviacijos praktika, keleivių niekas nelaikė nežinioje, suprantama, jie galėjo būti neramūs, bet tai nebuvo informacijos slėpimo pasekmės, mes nuolat atnaujindavome informaciją, dalinome kuponus, stengėmės surasti pakaitinį orlaivį – jo nuoma buvo greitesnis sprendimas, todėl jis ir buvo pasirinktas“, – pažymėjo ji.
R. Stukienė tikino, kad atostogas suplanavusiais poilsiautojais oro uoste buvo pasirūpinta, jiems suteikta informacija apie keleivių teises: „Pagal tokią situaciją rūpyba buvo suteikta – kaip galėjome, taip pasirūpinome“. Anot jos, nuo 14 val., kai iš Lenkijos buvo gauta informacija, jog pakaitiniu lėktuvu skrydis bus vykdomas 22 val., keleiviai buvo išvežti pailsėti į viešbučius.
Ji stebėjosi, kad neturtinės žalos už vėluojantį skrydį byloje reikalauja net mažamečiai vaikai.
„Jiems išvis negali būti priteista neturtinė žala, jie šio įvykio nesutapatino su neigiamais išgyvenimais, ypač dvejų metų vaikas – jie tiesiog su tėvais laukė skrydžio, – sakė teisininkė. – Suprantame poilsiautojų nepatogumus, bet ne dėl kiekvieno nepatogumo yra atlyginama neturtinė žala – niekas negali būt apsaugotas nuo streso, niekas negali išvengti nemalonumų ir įtampos“.
„Small Planet Airlines“: sprendimą skųsime
Bendrovė „Small Planet Airlines“, dėl kurios vėluoto skrydžio teismas poilsiautojams priteisė kompensaciją, teigia, kad teismo sprendimą skųs.
„Teismo sprendimas „Small Planet Airlines“ yra netikėtas, nes, kaip ne kartą oro bendrovė akcentavo, skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo įmanoma numatyti iš anksto bei jų išvengti. Nepaisant to, oro bendrovė nedelsiant ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad gedimas būtų pašalintas, o skrydžio atidėjimo būtų išvengta. Tuo pačiu metu buvo ieškoma pakaitinio orlaivio, skrydžio belaukiančiais keleiviais buvo rūpinamasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 261/2004 nustatyta tvarka.
Visa tai patvirtino ir kompetentinga bei vienintelė Lietuvoje oro vežėjų veiklą prižiūrinti bei kontroliuojanti institucija – Civilinės aviacijos administracija.
Oro bendrovė ketina šį teismo sprendimą skųsti, bet galutinį sprendimą dėl tolesnių veiksmų minėto teismo sprendimo atžvilgiu priims tik po to, kai pilnai susipažins su teismo sprendimo rezoliucijoje išdėstytais teismo argumentais“, – rašoma DELFI atsiųstame bendrovės komentare.
