DELFI dar kartą primena, kad nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. vyks Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios metu pagrindiniame šalies oro uoste lėktuvai nei kils, nei leisis, o skrydžiai bus perkelti į Kauno oro uostą.
Priverstinis projektas
Pasak susisiekimo ministro, šis projektas yra priverstinis, nes Vilniaus oro uosto kilimo tūpimo takas jau galėjo būti suremontuotas praėjusiais metais.
„Vilniaus oro uostas jau anksčiau buvo pasiruošęs rekonstrukcijos darbams. Deja, dėl politinio nepritarimo, jis buvo atidėtas. O mūsų vyriausybei jau ne pirmą kartą tenka spręsti sudėtingus, nepopuliarius ir nepatogius klausimus, bet juos spręsti reikia.“ – apie Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos būtinumą kalbėjo ministras.
Susisiekimo ministras teigia, kad dėl šio sprendimo visiems bus tik geriau, nes priešingu atveju visi patirtų labai didelių nepatogumų.
„Mes turėjome dvi alternatyvas: galėjome išvis uždaryti Vilniaus oro uostą ir neturėti jokio oro uosto, arba dėti visas pastangas, kad visus keleivius priimtų Kauno oro uostas.
Mes pasirinkome pastarąjį variantą, kad visiems būtų patogiau ir visi galėtų toliau keliauti.“ – pasirinkimo alternatyvas trumpai aptarė R. Masiulis.
Darbai bus atlikti laiku
Kauno oro uoste R. Masiulis praleido kelias valandas, susipažino su atliktais, atliekamais ir planuojamais atlikti darbais. Supranta, kad dar daug darbų laukia, bet, mano, kad viskas pavyks laiku.
„Šiandien mačiau laikiną mūsų pagrindinį oro uostą, darbų dar likę daug, pats mačiau darbus pačiame įkarštyje. Tačiau oro uosto vadovybė mane patikino, kad visi darbai bus atlikti laiku.“ – kalbėjo R. Masiulis.
Kauno oro uostas bus pasiruošęs priimti trigubai didesnį keleivių srautą
Kauno oro uostas nėra pritaikytas numatomiems žmonių srautams. Tačiau R. Masiulis ramina, kad minėtam tikslui pasiekti dedamos visos pastangos ir visi keleiviai tikrai bus priimti.
„Oro uostas turi būti paruoštas trigubai didesniam keleivių skaičiui, negu yra įpratęs priimti. Visos pastangos dedamos. Oro uosto vadovybė užtikrino, kad pasiruošta bus. Bet vistiek suprantam, kad į mažesnį oro uostą įspraudžiame didesnį oro uostą, todėl prašome žmonių supratimo, ir solidarumo. Tai yra mūsų visų bendras projektas ir reikia tą laiką pragyventi.“ – kalbėjo ministras.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas teigia, kad visi darbai bus atlikti laiku, kaip ir buvo planuota, o keleiviai neturėtų patirti nepatogumų.
„Mums yra likę 10 dienų pasiruošti pilnam operacijų perėmimui iš Vilniaus. Tos 10 dienų yra pakankamos, kad mes turėtume visą reikiamą infrastruktūra, kaip ir buvo planuota. Mes būsime pasiruošę aptarnauti tą keleivių srautą, kuris yra reikalingas ir suprognozuotas.
Jau atlikta labai daug darbų: laikinų terminalų įrengimas, parkavimo aikštelės įrengimas, perono praplėtimas ir kt. Žinoma, tai tikrai labai didelis projektas, turintis daug rizikų savyje, bet mes padarysime viską, kad keleiviai jaustųsi kuo geriau.“ – apie Kauno oro uosto pasirengimo darbus kalbėjo G. Almantas.
Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus, Kauno oro infrastruktūra yra pritaikyta atlaikyti prognozuojamus keleivių srautus: „Kauno oro uosto infrastruktūra yra pritaikyta prie pikinių laikų, kuriems oro uostas yra pasiruošęs. Jei keleiviai atvyks laiku, mes susitvarkysime.“
Didžiausia rizika – vėluojantys ir pasiklydę keleiviai
G. Almanto teigimu, daugiausia nerimo kelia vėluojantys ir pasiklydę keleiviai, kad nereikėtų užlaikyti skrydžių.
„Mes pastebime, kad keleiviai nėra pratę į Kauno oro uostą atvykti anksčiau, kaip Vilniuje. Į Kauno oro uostą vykstama ilgiau ir tai reikėtų įvertinti. Žmonės privalo įsivertinti savo laiką, kad spėtų į skrydį“, – keleivių punktualumą akcentavo G. Almantas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis užtikrina, kad jau liepos 13 d. keturių eismo juostų kelias nuo Kauno iki Karmėlavos bus atidarytas. Bus užtikrintas 70 km/h greitis. Galbūt nebus atlikti visi apdailos darbai, bet susisiekimas bus užtikrintas.
Pasak E. Skrodenio, kelyje nuo Vilniaus iki Kauno oro uosto budės trys papildomos greito reagavimo brigados, kurios užtikrins sklandų automobilių srauto judėjimą: „Nuo liepos 13 d. papildomai bus organizuojamos visą parą veikiančios 3 greito reagavimo brigados.
Jos atsitikus eismo įvykiui ar kitai nelaimei, nedelsiant iš Vievio, Kauno ar Jonavos atvyks į įvykio vietą, pašalins kliūtis ir užtikrins, kad pravažiavimas būtų sklandus.“
