Išklausiusi Lietuvos dviratininkų bendruomenės bei transporto specialistų rekomendacijas, Kauno savivaldybė praėjusiais metais nusprendė dviračių gabenimo paslaugą teikti 3-iojo maršruto autobusuose. Maršrutas ilgas, važiuoja per didžiuosiuos mikrorajonus, miesto centrą, tad apžiūrėti lankytinų vietų – į valias.

Autobusų priekyje sumontuoti specialūs laikikliai vienu metu leidžia vežti 2 dviračius. Dviratininkams, norintiems pasinaudoti šia paslauga, reikia įsigyti papildomą važiavimo bilietą.

„Praėjusiais metais šia paslauga naudojosi pakankamai mažai kauniečių, tiesa, viena šeima entuziastų – vyras ir moteris – važiuodavo kas antrą dieną. Šiais metais tokia galimybė taip pat yra, tuo pačiu maršrutu su dviračių laikikliais važiuoja 3 autobusai. Jei būtų didesnis susidomėjimas, galėtume tai vystyti toliau, bet jei bus toks, koks praėjusiais metais ar dar mažesnis, tai nelabai vystysime. Ta įranga yra gana brangi ir turi mums atsipirkti“, – skaičiuoja bendrovės „Kauno autobusai“ atstovas Rimas Stankaitis.

Tuo metu Lietuvos dviratininkų bendruomenės (LDB) vadovas Linas Vainius pripažįsta, kad teko ilgai įkalbinėti Kauno savivaldybės transporto ir eismo planavimo skyrių dėl laikiklių įrengimo: „Pažiūrėjome, kad tokia dviračio vežimo praktika yra kai kuriuose Europos ir JAV miestuose, pasiūlyme ją įdiegti ir Kaune. Šiame mieste tai įgyvendinta, o kiti gali žiūrėti, pavydėti ir varvinti seilę, mėginti tą padaryti pas save“.

L. Vainius tikina sulaukęs nemažai žmonių prašymų įrengti tokius laikiklius, nes, įvykus tam tikriems atvejams, pavyzdžiui, sulūžus dviračiui, nėra galimybės grįžti namo. Tokia paslauga naudinga ir tai atvejais, kai dviračiu nori pasiekti pamiškes, parkus ar miesto centrą, ir čia važinėti dviračiu.

Išgirdęs apie galimybę vežiotis dviračius viešajame transporte ir sostinės gyventojams, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ gen. direktorius Gintaras Nakutis tikino, kad autobusai neturi tam pritaikytų prietaisų. Esą minčių pritaisyti laikiklius išorinėje autobuso pusėje būta, tačiau jo gale dviračių niekas neprižiūrėtų , o priekyje jie trukdytų vairuoti transporto priemonę.

„Iš kitos pusės – kur žmonės važiuoja? Jei žinotume, kad iš vienos vietos keliaus į kitą ir reikės dviračio, tada būtų galima planuoti sezoninį maršrutą, galbūt salone padaryti daugiau vietos, išimti sėdynių, bet nėra tokio traukos centro. Jei būtų žinoma vieta, kur reikėtų juos (dviratininkus, - aut. past.) nuvežti, tada būtų galima galvoti. Pavyzdžiui, ryte visus nuvežti, o po kiek laiko parsivežti atgal“, – svarsto G. Nakutis.

Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės numato, kad „keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą, kurio matmenys ne didesni kaip 60 x 40 x 20 cm arba kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. Matmenų ribojimas netaikomas žiemos sporto inventoriui ir moksleivų ar studentų vežamam vienam rankinio bagažo vienetui, kuris būtinas jų mokslams ar studijoms.

Autobusais/troleibusais draudžiama vežti <...> griozdiškus, trukdančius keleiviams daiktus, nesuvyniotus arba be dėklų šaunamuosius ginklus, daiktus, kurie gali sutepti autobuso/troleibuso sėdynes arba keleivių drabužius. Autobusais/troleibusais taip pat draudžiama vežti dviračius, išskyrus atvejus, jei autobuse/troleibuse yra tam specialiai įrengta vieta.“