Jie dvi ar tris valandas skrenda į kitas Persijos įlankos šalis, kur atlyginimai net iki 2,5 karto didesni nei gimtinėje – taip lėktuvuose prasideda kiekviena jų darbo savaitė, skelbia BBC.
„Daugiausiai laiko praleidžiu lėktuve“, - teigia „Fuji Film“ medicininės įrangos padalinio pardavimų vadovas Artimiesiems Rytams ir Afrikai Salimas Tayah. Dubajuje dirbantis vyras teigia be šeimos, gyvenančios Libane, neišbūnantis ilgiau nei 10 dienų. Tačiau nuolatiniai išsiskyrimai ir greitas gyvenimo tempas labai vargina.
„Iš pradžių atrodo smagu, pažintys su naujomis kultūromis“, - teigia S. Tayah, kuriam gerą darbą svečioje susirasti padėjo puikios prancūzų, arabų ir anglų kalbos žinios. Darbo reikalais jis keliauja net po 40 regiono valstybių. „Tačiau... kartais prabundu viešbutyje ir net negaliu pasakyti, kur aš“, - sako vyras.
S. Tayah – vienas iš daugelio Libano gyventojų, kurie nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio darbo reikalais keliauja iš vienos šalies į kitą. Prie to prisidėjo spartus su nafta susijusių ekonomikų augimas Persijos įlankoje.
Libane ši mada išpopuliarėjo per pastaruosius du dešimtmečius. Pigius skrydžius siūlančios skrydžių bendrovės įkurtos vien tam, kad patenkintų tokių keliautojų, norinčių vykti į tokias vietas kaip Dubajus, Bahreinas ir Kuveitas, poreikius.
Darbuotojai iš Libano paklausūs dėl patirties ir išsilavinimo, svarbų vaidmenį atlieka ir geografinis bei kultūrinis panašumas. Skaičiuojama, jog Persijos įlankoje dirba apie 300 tūkst. Libano piliečių, tačiau gyvena jie gimtajame Libane.
Šalis, ilgą laiką garsėjusi kaip prekybos, finansų ir švietimo centras, gali didžiuotis vienais geriausių regiono universitetų, tarp kurių ir Beiruto amerikietiškasis universitetas, Šv. Juozapo universitetas, Libano universitetas ir aukštoji verslo mokykla „Écolesupérieure des affaires“, kurie kaip magnetas traukia studentus iš kitų arabų šalių, įskaitant ir Siriją bei Jordaniją. Dauguma šias aukštojo mokslo įstaigas baigusiųjų išvyksta dirbti į Persijos įlanką.
Dalis bendrovių pasirūpina savo darbuotojų kelionėmis namo savaitgaliais, kiti – per mėnesį duoda laisvą savaitę pasidžiaugti namiškiais. Yra tokių darbdavių, kurie padengia kelionių išlaidas. Tačiau dauguma 300 tūkst. Libano gyventojų namo ir į darbą lėktuvais keliauja iš savo kišenės. Atsižvelgiant į faktą, jog svečioje šalyje jie uždirba net tris kartus daugiau, dėl tokių išlaidų galvos nesuka.
Tokie darbo santykiai – tarsi santuoka iš išskaičiavimo, suteikianti specialistams iš Libano galimybių, kurių namuose jie paprasčiausiai neturėtų. Libane trūksta darbo vietų, o Persijos įlankos šalys jų laukia išskėstomis rankomis.
„Tai nėra tokia migracija kaip Vakaruose (kai žmonės į svečias šalis keliasi ne tik dirbti, bet ir gyventi). Persijos įlankos regiono šalių rinka nuolat auga. Libano gyventojai itin paklausūs paslaugų ir prekybos sektoriuose“, - sako Šv. Juozapo universiteto Beirute ekonomikos profesorius Sami Nader, pats į Persijos įlanką vykstantis konsultuoti.
