Didžiausios šalies logistikos įmonės „Girteka“ vadovas Edvardas Liachovičius susitikime su žurnalistais sakė, kad tai yra viena iš Lietuvos įmonių konkurencingumo priežasčių.
„Europoje tikrai mūsų niekas nelaukia, ten yra jau veikianti sistema. Reikia suprasti, kad ten darbo standartai, pelningumo lūkesčiai yra visiškai kitokie. Yra parametrai, dėl kurių mes ten esame konkurencingi, pavyzdžiui, atlyginimų, jų apmokestinimo sistema. Be abejo, juos pastebi tų šalių vežėjai“, - kalbėjo jis.
DELFI primena, kad Vokietija nustatė minimalų atlyginimą, kurį privalo gauti jos teritoriją kertantys tolimųjų reisų vairuotojai. Nuo sausio Vokietija reikalauja, kad vairuotojams būtų mokamas 8,5 eurų minimalus valandinis atlygis, Prancūzija taip pat pradėjo svarstyti analogiškas įstatymo pataisas. Lietuvai įprastai atlyginimai nebūna dideli, o liūto dalį vairuotojo pajamų sudaro komandiruotpinigiai.
„Jeigu kalbėtume apie tarptautinį transportą Vakarų Europoje, tai beveik neįmanoma rasti vairuotojo, kuris būtų Vakarų Europos pilietis. Taigi yra tam tikri darbai, kurie nueina į pigiausias šalis. Be abejo, konkurencija Europoje yra didžiulė, o po Rusijos spaudimas bus žvėriškas, nes arba įmonės neturi, kur augti, tik ten, arba neturi, kur trauktis, tik ten“, - sakė „Girtekos“ vadovas.
Pasak E. Liachovičiaus, tolimųjų reisų vairuotojų pertekliaus beveik niekada nėra, be to, jų darbo rinka yra tarptautinė.
„Neprisimenu, kada buvo laisvų tolimųjų reisų vairuotojų. Tai yra toks bjaurus ir sunkus darbas, kad niekada jo nerekomenduočiau jokiam savo pažįstamam. Tai yra žvėriškai sunkus darbas, be abejo, gerai apmokamas. Vairuotojų visada trūksta, gal 2009 m. gal buvo šiek tiek laisviau. Dažniausiai būna taip, kad jeigu įmonei trūksta vairuotojų, tuomet pakeliamas atlyginimas arba nuleidžiama kvalifikacijos kartelė, kuri yra aukšta. Kai vairuotojų rinkoje būna daugiau, įmonės kelia reikalavimus vairuotojams, pavyzdžiui, stažo, patirties konkrečiame regione“, - sakė jis.
Lietuvoje, pasak pašnekovo, dominuoja mūsų šalies piliečiai.
„Dažniausiai būna taip, kad tolimųjų reisų vairuotojų daugėja iš tų šalių, kur yra sunkesnės gyvenimo sąlygos. Pavyzdžiui, dabar Ukrainoje yra sunki ekonominė situacija, laukiama, kad bus daug ukrainiečių, nes sunki situacija tėvynėje stumia vyrus važiuoti dirbti į užsienį“, - kalbėjo E. Laichovičius.
Įmonės vadovas sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų pajamas per mėnesį sudaro atlyginimas ir komandiruotpinigiai.
„Be 6 tūkst. Lt (daugiau nei 1700 eurų) Europoje nedirba. Bet reikia suprasti, kad tolimųjų reisų vairuotojai gyvena ne namuose, jiems neegzistuoja sąvokos diena ir naktis“, - sakė E. Liachovičius.
DELFI jau rašė, kad daugiau nei metus karinio konflikto draskomos Ukrainos žmonės ieško būdų, kaip saugiai įsitvirtinti svetur.
2014 metais Lietuvos darbo birža užsienio piliečiams išdavė 5382 leidimus dirbti, iš jų daugiau nei pusė – 3157– buvo leidimai dirbti Ukrainos piliečiams. 2014 metais buvo išduota 1,2 karto daugiau leidimų dirbti Ukrainos piliečiams nei 2013 metais (2487 leidimai dirbti).
Dažniausiai Ukrainos piliečiai buvo įdarbinami tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonių vairuotojais (2663 leidimai dirbti), laivų statybos srityje metalinių laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais, laivo vamzdininkais (435 leidimai dirbti), tinkuotojais (8), betonuotojais (5 leidimai dirbti), kompiuterinių sistemų analitikais (4 leidimai dirbti), juvelyrais (4 leidimai dirbti), anglų kalbos mokytojais (3 leidimai dirbti), pardavimo vadybininkais (2 leidimai dirbti), bei kitais specialistais.
