Tačiau šios transporto priemonės nuo tų, kurios Vilniuje važinėjo iki 2013 metų, skirsis iš esmės. Pirma, tai bus tvarkingi, o ne papildomomis sėdynėmis modifikuoti krovininiai mikroautobusai. Antra, juose galios ta pati „Vilniečio kortelės“ elektroninių bilietų sistema.
Galiausiai, šiais autobusais vilniečiai galės važinėti tik ten, kur nėra didelio keleivių srauto, t. y. atokiau nuo miesto centro esančiais maršrutais.
Reikalavimus dar rengia
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sausio pabaigoje DELFI pasakojo, kad savivaldybė konkursą privačiam vežėjui, kuris aptarnautų apie 15 proc. visų maršrutų, ketina paskelbti iki vasario vidurio.
„Tai leistų atsisakyti pačių seniausių transporto priemonių ir atnaujinti parką, o Vilniaus viešojo transporto keleiviai net nepajustų į kurį maršrutą sėda, išskyrus tai, kad naujam vežėjui reikalavimai autobusams būtų aukštesni“, – tada DELFI sakė jis.
Vėliau platintame pranešime žiniasklaidai Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius teigė, kad konkurso nugalėtojas turės keleivius vežti naujais autobusais, kurie būtų įsigyti už privataus investuotojo lėšas.
Kartu su savivaldybe reikalavimus privačiam vežėjui rengiančios savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė sakė, kad nors galutinės sąlygos dar nėra patvirtintos, tačiau iš principo bus sudaryti du paketai: vienas – pagrindiniams, o kitas – privežamiesiems maršrutams.
Įprasto dydžio autobusai turėtų važinėti ir centrinėje miesto dalyje, kai mikroautobusai aptarnautų tik sostinės pakraščius.
M. Gusarovienė pabrėžė, kad naujųjų mikroautobusų nederėtų vadinti „mikriukais“, bent jau ne ta prasme, kaip jie įsivaizduojami įprastai.
„Mūsų specifikacijoje bus nurodytas vietų (galbūt durų) skaičius, tačiau nėra įvardijama, koks tai turi būti autobusas. Tai bus įprasti autobusai, tik skirtingų klasių, kurios reglamentuotos pagal talpą“, – DELFI paaiškino ji.
Pašnekovė taip pat tvirtino, kad dėl privataus vežėjo atėjimo į Vilnių viešojo transporto bilietų kainos keistis neturėtų. „Tai yra miesto tarybos sprendimu nustatyti tarifai“, – sakė ji.
Vykdo KT sprendimą
M. Gusarovienė sakė, kad skelbdama konkursą Vilniaus miesto savivaldybė siekia pakelti viešojo transporto paslaugų kokybę ir vykdo Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus.
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vadovas Rimantas Markauskas sakė, jog pagrindinė konkurso skelbimo priežastis yra Konkurencijos tarybos (KT) sprendimai dėl to, kad miestas savo viešojo transporto sistemą turėtų organizuoti būtent taip.
Naujausias KT išaiškinimas buvo apie Šiaulių sutartį su „Busturu“, po kurio miesto savivaldybė buvo įpareigota iki šių metų liepos surengti konkursą viešojo transporto paslaugoms teikti.
Tačiau KT dar 2013 metų viduryje išreiškė pastabų ir Vilniui. „Prieš pavesdama teikti viešąją keleivių vežimo paslaugą UAB „Vilniaus viešasis transportas“, Savivaldybė nevertino kitų vežėjų galimybių teikti šią paslaugą bei neužtikrino sąžiningos konkurencijos tarp keleivių vežimo paslaugas teikiančių įmonių.
Be to, toks Savivaldybės sprendimas, kuriuo pavedama teikti keleivių vežimo viešąją paslaugą vienam vežėjui, neskatina vežėjo veikti įmanomai mažiausiomis sąnaudomis, o tai gali lemti neracionalų Savivaldybės išteklių panaudojimą“, – rašoma tuomet platintame pranešime žiniasklaidai.
Vis dėlto R. Markauskas naujai skelbiamu konkursu nebuvo patenkintas. „Iš mūsų atims darbą“, – apibendrino jis.
Mato grėsmę
Neigiamai apie konkursą privačiam vežėjui atsiliepė ir VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
„Privataus vežėjo įtraukimas į Vilniaus miesto keleivių aptarnavimą sudarys prielaidas nesąžiningai konkurencijai keleivių vežimo sektoriuje ir gali turėti neigiamų pasekmių VVT darbuotojų teisinei ir finansinei padėčiai“, – nurodė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad, visų pirma, kalba apie socialinį dempingą, pigią ir dirbančią pažeidžiant darbo ir poilsio režimą darbo jėgą.
„Visų antra, viešieji pirkimai – privatūs vežėjai detales ir aptarnavimo paslaugas pirks iš teikėjų pasiūliusių pigiausiais kainas rinkoje. VVT stringa biurokratiniuose Vilniaus savivaldybės gniaužtuose. Pridėkime politinius sprendimus įvedant naujus, nuostolius nešančius ir nefinansuojamus keleivių vežimo maršrutus siekiant rinkėjų populiarumo“, – dėstė jis.
A. Markevičius priminė, kad Vilniaus savivaldybė nepajėgi atsiskaityti su įmone už suteiktas paslaugas.
„Ar Vilniaus miesto savivaldybės politikų privesta prie bankroto įmonė pajėgi dalyvauti konkurencinėje rinkoje lygiomis teisėmis?“ – klausė profsąjungos pirmininkas.
Jo manymu, viešojo transporto padėtį gali pakeisti skaidrus, sąžiningas ir tikrai depolitizuotas VVT valdymas.
„Privatūs vežėjai akivaizdžių teigiamų pokyčių keleivių vežimo sektoriuje neatneš. Manome, kad tai padidins šešėlį šiame sektoriuje, darbą be garantijų dirbančių darbuotojų skaičių Vilniaus mieste, o tai ateityje lems prastesnę keleivių aptarnavimo kultūrą ir mažins eismo saugumo lygį šiame sektoriuje“, – DELFI sakė jis.
R. Markauskas pripažino, kad šios profsąjungos baimės gali būti pagrįstos. „Jeigu mūsų apimtys mažės, tai reikš, kad mums nereikės tiek vairuotojų, šaltkalvių bei autobusų“, – sakė jis.
VVT šiuo metu turi 399 autobusus, kurie per metus nuvažiuoja apie 26 mln. kilometrų. Įmonė planuoja per per artimiausius trejus metus iš savo lėšų šį parką papildyti 150 autobusų, po 50 transporto priemonių kasmet.
2013 metais maršrutinių taksi Vilniuje nebeliko po to, kai miesto taryba nepritarė privačių vežėjų įtraukimui į bendrąją viešojo transporto sistemą.
