Pramoninei zonai įsteigti Marijampolės valdžia už žemę mokėjo tiek, kiek prašė jos savininkai, o dabar ji jau siūlo valstybei naują sandorį, galintį gerokai nutolinti europinės geležinkelio vėžės tiesimą.
© A.Stackevič nuotr.

Marijampolės politikai siūlo iš esmės pakeisti apie 850 mln. litų kainuosiančios europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą. Jie pasiūlė Vyriausybei įrengti aplinkkelį aplink Marijampolę, bet Susisiekimo ministerija įtaria asmeninį kai kurių politikų ir verslininkų suinteresuotumą.

Gyvybiškai svarbus projektas


„Rail Baltica“ projektu europine, arba standartine, geležinkelio vėže siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis, Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija.
Pirmu etapu minėta vėžė tiesiama nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Nuo praėjusių metų gegužės nutiesta apie 22 km naujos geležinkelio atkarpos.


Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, vėžės tiesyba iki Kauno senąja geležinkelio vėže kainuos apie 850 mln. litų. Iš jų apie 500 mln. litų skirs Europos Sąjunga (ES).
„Tai itin svarbus projektas Lietuvai. Kaunas taps savotišku logistikos centru iš kurio kroviniai geležinkeliu pasieks Vakarus“, – teigė E.Masiulis.


Ministras pabrėžė, kad jau dabar jaučia didelį užsienio ir Lietuvos kompanijų susidomėjimą. „Čia daug kas nori statyti daugiafunkcius logistikos centrus, todėl vėžės projektas svarbus nacionaliniu mastu“, – sakė ministras E.Masiulis.


Gąsdina dideliu krovinių srautu


Jau pradėjus įgyvendinti projektą, Marijampolės politikai pastarosiomis savaitėmis ėmė spausti Vyriausybę, kad ji pakeistų pirminį planą. Jie siūlo šalia Marijampolės įrengti papildomą geležinkelio aplinkkelį.


„Geležinkelio vėžė kirstų ne tik Marijampolę, bet kita atkarpa aplenktų miestą, nes mes jau dabar matome, kad dėl vienintelės vėžės miestas „užsprings“ nuo krovinių“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Marijampolės mero pavaduotojas Algis Žvaliauskas.
Jis anksčiau yra dirbęs susisiekimo ministru, bet pastaraisiais metais iš didžiosios politikos buvo pasitraukęs.


Pirmadienį Marijampolėje viešėjo premjeras Andrius Kubilius ir A.Žvaliauskas vylėsi, kad dėl aplinkkelio būtinybės jam pavyks įtikinti Ministrą Pirmininką.
„Paties projekto nereikia keisti, o galimybių studijoje tereikia numatyti aplinkkelį“, – sakė A.Žvaliauskas.


Vicemero teigimu, per Marijampolę geležinkeliu kasmet pervežama daugiau kaip 2 mln. tonų krovinių, o verslininkui Bronislovui Lubiui nutiesus geležinkelio atkarpą nuo Mockavos (Lietuvos ir Lenkijos pasienis), krovinių srautas padidėtų dar apie 5 mln. t.
„Nauja „Rail Baltica“ vėžė tą krovinių srautą padidintų dar apie 2–2,5 mln. tonų, tai neįmanoma, kad miestas susitvarkytų su tokia apkrova“, – aiškino A.Žvaliauskas.


Įžvelgė politikų interesus


Susisiekimo ministras E.Masiulis tikina, kad kol kas nėra prasmės šalia Marijampolės įrengti dar ir apvažiavimą, nes projektas pabrangtų apie 100–150 mln. litų. Jo nefinansuotų ES, todėl pinigų tektų skirti iš valstybės biudžeto.
„Vien sklypams iš savininkų išpirkti prireiktų daugybės milijonų, o Marijampolės gyventojai gąsdinami nepagrįstai“, – sakė E.Masiulis.


Ministerijos apskaičiavimu, būsimas aplinkkelis eitų per maždaug 500 sklypų. Prieš porą savaičių E.Masiulis atvirai rėžė Marijampolės politikams – esą būtent jie gali būti suinteresuoti aplinkkelio tiesyba, nes valstybė būtų priversta rinkos kaina išpirkti privačias valdas.
Marijampolės vicemeras A.Žvaliauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė pats patikrinęs žiniasklaidoje paskelbtas pavardes žmonių, suinteresuotų, kad sklypai būtų išpirkti valstybės. Jo teigimu, informacija nepasitvirtino, todėl esą toliau bus siekiama, kad Marijampolė turėtų „Rail Baltic“ aplinkkelį.


„Nesvarbu, iš kokių pinigų aplinkkelis bus nutiestas, nes svarbiausia, kad jis būtų. Juk reikia dar ir žemę paimti visuomenės poreikiams, pakeisti bendruosius planus, nes mes vėliau į ten kojos neįkišime, reikės griauti žmonių namus“, – sakė A.Žvaliauskas, paklaustas, iš kieno kišenės būtų tiesiamas geležinkelio aplinkkelis.


Nesilaikė įsipareigojimų


Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius nepritaria papildomam „Rail Baltica“ aplinkkeliui šalia Marijampolės, nes 2007–2008 m. suvalkiečiai nesilaikė susitarimo. Pasak jo, tais metais Marijampolės valdžia irgi pageidavo „Rail Baltica“ aplinkkelio, ir iš pradžių jis buvo įtrauktas į projektą.


„Man vadovaujant ministerijai su Marijampolės politikais tuomet sutarėme, kad visa valstybinė žemė bus rezervuota aplinkkelio tiesybai, o valstybinės žemės nereikės iš nieko išpirkti“, – prisiminė A.Butkevičius.


Suvalkiečiai nesilaikė šio susitarimo ir jau po mėnesio ėmė grąžinti žemę privatiems asmenims. „Kai apie tai sužinojau, nieko neįspėjęs nuvykau į Marijampolę. Surengėme posėdį, ir kaip tik tada gerai nusiteikusiems apskrities ir savivaldybės tarnautojams pranešiau, kad aplinkkelio Marijampolė neturės, nes vietos valdžia nesilaikė susitarimo“, – sakė A.Butkevičius.
Jis prisiminė, kad po šių žodžių posėdžių salėje stojo tokia tyla, kad „galėjai girdėti musę skrendant“.


Mokėjo tiek, kiek prašė


Rytinėje Marijampolės dalyje, kur valdžia pageidauja apvažiavimo, žemė prieš kelerius metus buvo grąžinta savininkams.
Dalį sklypų iš jų pirko ir Marijampolės savivaldybė, nes miestas šiaurės rytinėje dalyje prieš keliolika metų suplanavo 67 ha ploto pramoninę zoną.


„Valstiečių laikraščio“ kalbinti Marijampolės nekilnojamojo turto ekspertai aiškino, kad minėtas projektas žlugo. „Tąsyk savivaldybė savininkams mokėjo tiek, kiek jie užsiprašė, todėl manau, kad tąsyk valdžia gerokai permokėjo“, – pasakojo Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros (MNTA) vadovas Vidmantas Andriuškevičius.


Auditorių ataskaita rodo, kad Marijampolės savivaldybė 2006 m. išpirkdama žemę iš savininkų mokėjo vidutiniškai 50 tūkst. Lt už ha.
MNTA vadovo V.Andriuškevičiaus teigimu, šiuo metu rytinėje Marijampolės dalyje, kur yra žemės ūkio paskirties žemės, vieno hektaro rinkos vertė siekia apie 10 tūkst. Lt (kur žemės našumas yra ne mažiau kaip 60 balų).


„Kad ten kas nors būtų masiškai supirkęs žemes, neteko girdėti“, – sakė V.Andriuškevičius.
Premjeras nespjauna į aplinkkelį
Susisiekimo ministras E.Masiulis tikina, kad „Rail Baltica“ vėžė per Marijampolę bus tiesiama laikantis visų būtiniausių reikalavimų.


„Mieste bus pastatyti du tuneliai, įrengta moderni sankryža, apsauginės tvorelės ir kita infrastruktūra, į kurią bus investuota apie 12–14 mln. litų“, – ramina ministras E.Masiulis.
Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius patikino, kad ilgalaikėje perspektyvoje, kai „Rail Baltica“ pervežamų krovinių padaugėtų iki tam tikrų iš anksto užsibrėžtų kiekių, būtų galima numatyti galimybę krovininiams traukiniams apvažiuoti Marijampolę.


„Bet tai įvyks tikrai dar negreitai. Mes nenumatome, kad krovinių srautai „Rail Baltica“ iš karto pasidarytų maksimalūs, – akcentavo A.Kubilius. – Todėl iš pradžių nutiesus bėgius naudojant senąją vėžę, o vėliau padidėjus krovinių kiekiams, būtų galima numatyti ir galimybes įrengti apvažiavimus.“


Vyriausybė planuoja, kad europinė geležinkelio vėžė Kauną pasieks iki 2013 m. pabaigos, o šiuo geležinkeliu traukiniai judėtų didesniu greičiu.
Šiuo metu atliekamas „Rail Baltica“ ruožo Šeštokai–Marijampolė poveikio aplinkai vertinimas.


Pakeitimai reikštų terminų nukėlimą


Česlovas Stankevičius, Seimo narys


Jokiu būdu negaliu pritarti marijampoliečių siūlymui, nes Lietuva įsipareigojo nutiesti tam tikro ilgio ir tam tikros vertės europinę vėžę. Šalis ir taip daug padarė, kad su Europos Komisija suderintų visų darbų grafikus, todėl bet kurie pakeitimai reikštų terminų nukėlimą. Niekas nesako, kad Marijampolė neturės apvažiavimo. Galbūt jis bus tiesiamas tada, kai padidės krovinių srautai, o jie didės tik tada, kai „Rail Baltica“ Lietuvą pasieks nuo Helsinkio, Talino ir Rygos.


Atsitiktiniai valdininkų pirkiniai kelia nerimą


Valentinas Mazuronis, Seimo narys


Šiuo atveju palaikau tiek susisiekimo ministrą, tiek premjerą. Būtų tikslinga ir toliau „Rail Baltica“ vėžę tiesti taip, kaip ir numatyta – tuo pačiu pylimu ir jau esama geležinkelio trasa. Pas mus per dažnai girdisi istorijos su valdininkų išpirktomis žemėmis, kurios pradedamos supirkinėti tuomet, kai valdžia jau nusprendžia, kur bus įgyvendinami svarbūs infrastruktūros projektai. Ir tų pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Vilniaus aplinkkelio tiesimas, Šiaulių miesto kapinės. Tokie „atsitiktiniai“ valdininkų pirkiniai kelia nerimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

D. Buta pradėjo dirbti Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose

Buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta trečiadienį pradėjo...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (39)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (576)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (67)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (6)

Vilniaus oro uostas ketvirtadienį atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

Top naujienos

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (17)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (592)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Turkijoje siaučia pavojingas virusas: vienas iš simptomų – pykinimas (17)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie šių metų liepos ir rugpjūčio...

DELFI startuoja naujas kanalas Būstas (1)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija? (30)

Pastarosiomis dienomis vis labiau rašoma apie Baltarusiją . Michailas Saakašvilis pasakė...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 10.11 (117)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Elito karai Rusijoje: eksministras tėškė kaltinimus V. Putino bendražygiui (52)

Rusijos valdžios elitų tarpusavio karai, apie kuriuos iki šiol kalbėjo tik stebėtojai, netikėtai...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (13)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...