Estai nusileido dėl „Rail Balticos"atnaujinta

 (68)
Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai pirmadienį Vilniuje vis dėlto pasirašė deklaraciją dėl bendros europinės vėžės geležinkelio projekto "Rail Baltica" įmonės steigimo. Susitarimas pasiektas po to, kai Estija nusileido dėl to, kad projektas Lietuvoje apjungtų ir sostinę Vilnių.
Estai nusileido dėl „Rail Balticos"
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

"Derybos vyko iki paskutinės minutės ir visos šakys pritarė deklaracijai, kuroje numatytas ir Vilnius", - BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.

Primename, kad anksčiau Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad Estija nepritaria, jog projektas Lietuvoje apjungtų ir Lietuvos sostinę Vilnių.

"Jie (estai - BNS) nepritarė, mūsų supratimu, logiškam norui, kad prie projekto būtų prijungtas ir Vilnius, kadangi "Rail Baltica 2" jungia visas sostines. Baltojoje knygoje yra įrašytas reikalavimas Europos sostinėms turėti jungtis, apie buvo šnekėta, įgyvendinant ir ankstesnį projektą "Rail Baltica", ir aš manau, kad tai yra svarbu. Jeigu yra Varšuva, Talinas, Helsinkis, Ryga, kodėl nėra Vilniaus?", - BNS pirmadienį prieš Europos Sąjungos neformalų transporto ministrų ministrų susitikimą sakė R.Sinkevičius.

Anot jo, Lietuva nereikalautų, kad prijungiant Vilnių, būtų keičiama geležinkelio trasa.

"Mes galbūt ir nesiūlytumėm keisti trasos, bet atšaką, greitoji atšaka su Vilniumi, mūsų supratimu, turėtų būti numatyta. Tam nepritarė Estijos delegacija ir mes tiesiog išsiskyrėme (sekmadienį - BNS), ir, matyt, toliau tęsime derybas", - teigė Lietuvos susisiekimo ministras.

Jis sakė negalintis įvardyti Estijos atstovų argumentų.

"Sunku pasakyti tuos argumentus. Žinoma, yra baimė, kad pinigų skaičius visada yra ribotas, kad tai per brangiai kainuos, jie taip pat norėtų kitus miestus prijungti, bet tai čia derybiniai procesai (...) Latviai ir lenkai ir suomiai šiuo atveju elgiasi pakankamai neutraliai ir būtų, matyt, sutikę", - sakė R.Sinkevičius.

Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas sakė nežinantis, kodėl pirmadienį deklaracija nebus pasirašyta.
"Aš to nežinau, turėtumėte paklausti lietuvių", - BNS pirmadienį prieš Europos Sąjungos neformalų susisiekimą ministrų susitikimą sakė J.Partsas.

Lietuva norėtų, kad "Rail Baltica" lėšomis būtų modernizuotas apie 100 kilometrų geležinkelio ruožas Vilnius-Kaunas. "Rail Baltica" Geležinkelio vėžė eina per Kauną ir Vilniaus nesiekia.

Susitarimą planuota pasirašyti Europos Sąjungos neformalaus susisiekimo ministrų susitikimo metu.

Ginčai tarp valstybių dėl bendros įmonės truko keletą mėnesių, tačiau Baltijos šalių derybininkai liepos pabaigoje Briuselyje pasiekė sutarimą dėl jos steigimo. Sutarta, kad visa geležinkelio infrastruktūra kiekvienoje valstybėje priklausys jai.

ES turėtų finansuoti 85 proc. viso " Rail Baltica" projekto, kuris sujungtų Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Vien Lietuvoje trasos ilgis siekia apie 360 km, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 km, Estijoje - apie 300.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Transportas

Į Lietuvos oro uostus atveš daugiau baltarusių

Šiemet, nuo gruodžio 22 d. bus pradėtas nuolatinis keleivių pervežimas iš Baltarusijos į Vilniaus bei Kauno oro uostus. Šiuos reguliarius, kasdienius reisus vykdys didžiausias Baltijos regiono tarptautinių maršrutų vežėjas „Ecolines“. Pasak Lietuvos oro uostų, nors šiandien nemažai keleivių iš kaimyninės valstybės naudojasi lietuviškų oro uostų paslaugomis, reguliarūs reisai į mūsų šalį padės pritraukti dar daugiau baltarusių.

„Lietuvos geležinkelių“ pinigai - su Rusijos karo pramone siejamam koncernui (115)

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės valdoma grupė „Lietuvos geležinkeliai“ bendradarbiauja su Rusijos koncernu, kurio vienas akcininkų tiesiogiai susijęs su Rusijos karine pramone, o kitas figūruoja teisėsaugos tyrimuose, rodo BNS surinkti duomenys.

„Lietuvos geležinkeliai“ pradeda konsultacijas su Viešųjų pirkimų tarnyba (3)

„Lietuvos geležinkeliai“ pradeda konsultacijas su Viešųjų pirkimų tarnyba, paaiškėjus apie įmonėje galbūt neskaidriai vykdomus vidaus sandorius. Tarnybos vadovė Diana Vilytė teigia siūlysianti bendrovei juos paviešinti ir taip išsklaidyti nepasitikėjimą. Pati įmonė žada taip padaryti.

Išskirtinė sostinės sankryža, kurioje beveik neįmanoma nepažeisti KET (93)

Bene daugiausia sumaišties sostinėje kelianti vieta – žiedinė Vilniaus geležinkelio stoties sankryža – ir šiemet liks nepertvarkyta. Sostinės valdžia, žadėjusi iki metų pabaigos pagaliau sutvarkyti šią sankryžą, teisinasi sulaukusi pastabų, todėl esą reikia atlikti perprojektavimo darbus. Kada nueiti iš traukinio į autobuso stotelę nebebus pavojinga?

Kai kurie šalies keliai slidūs (2)

Penktadienio rytą keliai daugiausia šlapi, tik mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs, informuoja Automobilių kelių direkcija.