Projektas, kuris sukurtas pagal JAV sistemą, leis ES šalims duomenų bazėse greitai atlikti kryžminį asmens dokumentų ir kitų duomenų patikrinimą. Taip tikrinami į Šengeno erdvę atvykstantys keliautojai iš šalių, kurių piliečiams nereikia vizų.
Į Šengeno zoną be vizų gali patekti beveik 60 valstybių piliečiai, tarp jų JAV, Kanados, Australijos, Japonijos, Taivano, Brazilijos, Čilės, Argentinos ir tokių kaimyninių šalių kaip Albanija ar Bosnija gyventojai.
Pagal naują sistemą, iš tų šalių atvykstantiems piliečiams, kaip ir anksčiau, bus leidžiama laisvai keliauti po šią zoną, tačiau jie turės sumokėti penkių eurų mokestį ir praeiti patikrinimą.
„Tai didelis ir protingas žingsnis, užtikrinant mūsų sienų ir mūsų piliečių saugumą“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas spaudos konferencijoje Briuselyje.
„Keliautojai, atvykstantys iš bevizio režimo trečiųjų šalių, gali tai padaryti namuose internetu. Tai bus pigu – penki eurai – lengva, ir galios penkerius metus“, – kalbėjo vicepirmininkas.
„95 procentams prašymų prireiks vos kelių minučių, kad būtų uždegta žalia šviesa“, – patikino F. Timmermansas.
Nors Didžioji Britanija kritikuoja šį pasiūlymą baimindamasi, kad šis saugumo mokestis bus taikomas ir britams, tačiau ES nelinkusi nusileisti.
„Jeigu JK (Jungtinė Karalystė) nebus Europos Sąjungos narė, tai gaila, bet ji vis tiek šiuo atveju bus laikoma trečiąja šalimi“ ir turės mokėti, sakė ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas spaudos konferencijoje.
ES siekia sustiprinti saugumą po teroro išpuolių keliuose Europos miestuose, atsakomybę už juos prisiėmė „Islamo valstybės“ grupuotė, ir Bendriją užplūdo daugiau nei 1 mln. migrantų.
Pagal saugumo patikrinimo planą, prašymą dėl kelionės po 26 šalių Šengeno erdvę, į kurią įeina 22 ES valstybės, Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas, pateikę asmenys elektroniniu būdu perves 5 eurų vienkartinį mokestį, už kurį galės įvažiuoti į šią zoną neribotą skaičių kartų penkerius metus.
Mokestį turės mokėti visi vyresni nei 18 metų asmenys.
Komisija tikisi, kad ši sistema pradės galioti jau nuo 2020 metų, bet pirmiausia projektui turi pritarti 28 ES valstybės ir Europos Parlamentas.