Beveik prieš dvejus metus Vilniaus miesto tarybos palaimintas „EuroVelo 11“ projektas žlugo. 9,4 mln. litų – tokią sumą sostinėje tiesti dviračių trasai buvo atriekusi ES. Tačiau miesto valdžia nesugebėjo panaudoti gautų pinigų – lėšos grįš atgal į Briuselį.

„Girdėjau tokių kalbų. Net keli žmonės sakė: tu nedžiūgauk, nes vargu ar bus ta „EuroVelo“ trasa. Labai nustebau, sunerimau“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Vida Laurukėnienė.

39 km dviračių trasa „EuroVelo 11“ turėjo nusidriekti per visą Vilnių: nuo šiaurinės miesto dalies per Verkių regioninį parką, toliau Neries slėniu per Panerių miškus, pro Vokės dvarą iki Lentvario. Tokia trasa buvo suplanuota, kad ja keliaujantys dviratininkai galėtų apžiūrėti sostinės gamtos ir kultūros paminklus. Tačiau dabar apie šį maršrutą dviračių mėgėjai gali tik pasvajoti.

Vertino optimistiškai

„Tikiuosi, kad miesto valdžia su meru Juozu Imbrasu priešakyje supranta, jog prarasti ES skirtas lėšas yra labai blogai“, – apgailestavo Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Frankas Vurftas. Dar prieš tris mėnesius jis dienraščiui išreiškė savo nuogąstavimus dėl projekto ateities. Jau tuomet dviratininkas abejojo miesto valdžios valia įgyvendinti projektą ir nerimavo, kad sostinė praras ES milijonus.

Šias abejones anuomet ėmėsi sklaidyti Vilniaus vicemeras Evaldas Lementauskas. Dviračių trasos projektą jis vertino optimistiškai ir žadėjo daryti viską, kad ES lėšos būtų maksimaliai panaudotos. Dviratininkų priekaištus, kad trasos plėtra stringa dėl valdžios neveiklumo, jis kategoriškai atmetė.

„Jokių trikdžių nėra. Mes gerų projektų nestabdome, juos netgi skatiname. Projekto įgyvendinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, sąmoningai jo niekas nestabdo ir tikrai nenori prarasti ES skirto finansavimo“, – anuomet aiškino E.Lementauskas.

Nuo šių kalbų praėjus keliems mėnesiams vicemero optimizmo – kaip nebūta. „ES pinigus greičiausiai turėsime grąžinti“, – vakar pripažino politikas.

Konkursas – pavėluotas

E.Lementauskas neneigia: beveik dešimties milijonų litų praradimas miestui yra skausmingas ir apmaudus. Tačiau kitos išeities esą nėra. „Projekto įgyvendinti pagal iš anksto nustatytus terminus nepavyko dėl objektyvių priežasčių“, – panašiai kaip ir prieš keletą mėnesių aiškino vicemeras. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių sustojo projekto įgyvendinimas, – ilgi reikiamų konkursų terminai ir įvairios statytojų bei kitų suinteresuotų grupių pretenzijos.

Nesklandumus lėmė ir komplikuotas viešųjų pirkimų konkursas trasos rangovams pasirinkti. Siekiant neprarasti ES lėšų, dviračių trasa „EuroVelo 11“ turėjo būti baigta šių metų rugpjūčio 1 dieną. Rangos darbus pretendavusios atlikti bendrovės „Gatvių statyba“ ir „Kerista“ trasą būtų baigusios trimis mėnesiais vėliau – lapkritį. Jų teigimu, iki rugpjūčio baigti darbų neįmanoma fiziškai: bėda ta, kad konkursas rangovams paskelbtas vėliau, nei turėjo būti.

Suma išaugo dvigubai

Palaimindama „EuroVelo 11“ projektą sostinės valdžia numatė preliminarią jo vertę – 13,8 mln. litų. Nuo to laiko praėjus beveik dvejiems metams pabrango ne tik statybinės medžiagos – pakilo ir darbininkų atlyginimai. Dėl to projekto vertė šoktelėjo dvigubai – iki 26 mln. litų.

16,5 mln. litų turėtų sudaryti savivaldybės indėlis, o 9,4 mln. litų – ES parama.

Kaip ant mielių pakilusi dviračių trasos sąmata atgrasė miesto valdžią tęsti „EuroVelo“ statybas. „Supraskite vieną dalyką: pagal pirminį projektą savivaldybė jam turėjo skirti vos kelis milijonus litų. Didžiąją projekto dalį finansavo ES. Tačiau ekonominei padėčiai pasikeitus miestui tektų atseikėti keturis kartus daugiau, nei planuota. Dviračių takams tokių pinigų mes negalime skirti“, – teisinosi E.Lementauskas.

Prieš kelis mėnesius teigiamai „EuroVelo 11“ projektą vertinęs vicemeras dabar abejoja jo tikslingumu. „Verčiau dviračių takų tinklą plėsti pačiame mieste, kad žmonės persėstų ant dviračių, mažėtų spūstys. Būtų gerai kada nors pasiekti Amsterdamo lygį“, – užmojais dalijosi E.Lementauskas.

Palikti likimo valiai

Vicemero kalbomis apie dviračių takų plėtrą Vilniuje dviratininkai netiki, netgi vadina jas svaičiojimais.

„Dviratininkams ir jų reikmėms savivaldybė visai neskiria dėmesio, niekas nevyksta, nėra atsakingo žmogaus ar veikiančios komisijos. Kai keliai atnaujinami, automatiškai dingsta dviračių takai, prie sankryžų, kur pavojingiausia, jų iš viso nėra. Tarkime, Saltoniškių gatvėje prie statomo „Panoramos“ prekybos centro anksčiau buvęs takas išnyko. Vilniuje į tai niekas nekreipia dėmesio“, – piktinosi F.Vurftas.

Projektuotojai apsiskaičiavo

Šiuo metu dviračių trasa tiesiama Žirmūnuose. Iki balandžio galo ji turėtų būti baigta. Tai pirmasis „EuroVelo 11“ projekto etapas. Kada bus įgyvendinti kiti du – neaišku, nes ES pinigų skiria tik už visą projektą, o ne atskiras jo dalis.

Savivaldybės Investicinių projektų poskyrio vyriausioji specialistė, projekto „EuroVelo 11“ vadovė Renata Sudikienė apgailestavo dėl susidariusios padėties. Projekto nesėkmės priežasčių ji siūlė ieškoti ir savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“. Būtent ši esą vėlavo parengti techninį projektą, netiksliai apskaičiavo jo sumą.

„Mūsų vėlavimas buvo užprogramuotas, nes projektą perėmėme iš jį vilkinusio Sveikatingumo centro“, – aiškino „Vilniaus plano“ GIS skyriaus vadovas Alvydas Karalius.

Jis pripažino, kad rengdamas projekto galimybių studiją neįvertino problemų, susijusių su trasos požeminėmis komunikacijomis. Taip pat į studiją nebuvo įtrauktos saugos priemonės: užtvaros, saugos salelės. Tai esą smarkiai pakėlė projekto kainą.

„Tikiuosi, kad trasa „EuroVelo 11“ anksčiau ar vėliau bus baigta. Manau, dviratininkai neturėtų skųstis, nes per metus dviračių takams tiesti ir prižiūrėti miestas skiria 3 mln. litų – tai palyginti nemažai“, – įsitikinęs A.Karalius.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

A.Navicko kotedžai kyla

Kultūros sostinės nuodėmės

Panoramą darko alaus buteliai