Netoli Vilniaus, šalia Vaidotų, intermodalinis terminalas jau dirba apie mėnesį. Kaune terminalas darbą pradeda tik dabar.

Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka teigė, kad nauja infrastruktūra padės patogiau gabenti krovinius bei atvers kelius naujiems klientams iš įvairių pasaulio šalių. „Lietuvos geležinkeliai“ turi 8 konteinerinius traukinius.

Į oficialų intermodalinio terminalo atidarymą Vilniuje atvykęs premjeras Algirdas Butkevičius džiaugėsi, kad prieš aštuonerius metus užgimusi idėja dėl dviejų logistikos centrų Vilniuje ir Kaune pagaliau įgavo realų pavidalą.

Pasak jo, daug dėmesio turėtų sulaukti Kaune esantis intermodalinis terminalas, kuris rudenį Kaune jau esant europinei vėžei leis sujungti Rytus ir Vakarus. Taip pat tikimasi, kad intermodaliniai terminalai padės padidinti krovinių kiekį iš ir į Kazachstaną, su kuriuo mezgami glaudesni ekonominiai ryšiai.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad Kauno intermodalinis terminalas bus patrauklus verslininkams dėl savo lokacijos – netoli Karmėlavos oro uostas, autostrada.

„O ir vandens keliu gal kažkada bus galima didinti konteinerinių krovinių judėjimą“, - teigė ministras.

Europoje yra apie 300 intermodalinių terminalų.

Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, kad žiūrint į ateities perspektyvas Lietuva suskubo laiku.

„Kas pirmasis sukurs šį verslą (konteinerinių krovinių gabenimas – red.) tarp Kinijos ir Europos, tas ateityje turės tolimas ir geras perspektyvas verslo prasme. Būtent norėdami įsitvirtinti ir sustiprinti savo pozicijas, turėti ateitį kaip vežėjo, pradėjome vystyti logistikos paslaugas, sukūrę viešuosius terminalus“, - kalbėjo S. Dailydka.

Pasak jo, intermodalinių terminalų tikslas yra ne tik greitesnis krovos laikas, bet ir paslaugų teikimas klientams.

„Antrasis – kaunietiškas – terminalas taip pat turi gerą perspektyvą, nes rudenį ateina europinė vežė iki Kauno, o po to po metų ateis europinė vėžė ir iki Palemono, kur yra terminalas. Šalia yra ir oro uostas ir autostrada ir tai sukuria gerą logistikos modelį ir ši vieta tampa labai patraukli“, - kalbėjo S. Dailydka.

Vilniaus intermodalinio terminalo krovos pajėgumai per metus siekia apie 110 tūkst. konteinerių, Kauno – apie 55 tūkst. konteinerių. Vilniuje aptarnaujant krovinius gali tilpti 37 vilkikai su puspriekabėmis, Kaune – 17.

S. Dailydkos teigimu, pilno logistikos parko prie Vaidotų perspektyva matyti dešimties metų ateityje.

Vilniaus intermodalinio terminalo projekto vertė siekia apie 110,6 mln. Lt (apie 32 mln. eurų). Apie 85 proc. investicijų gauta iš ES lėšų. Kauno intermodalinio terminalo statybos pareikalavo 87,6 mln. Lt (25,37 mln. eurų)

Tikimasi, kad sumažins vilkikų skaičių tarp Vilniaus ir Klaipėdos

Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų dar vienas strateginis tikslas – mažinti vilkikų skaičių keliuose.

„Lietuvos geležinkelių“ Krovinių ekspedijavimo departamento „LG ekspedicija“ direktorė Rima Terminaitė teigė, kad srautus, kurie galėtų būti sumažinti keliuose, dėl intermodalinių terminalų paskaičiuoti įmanoma, tačiau skaičiai bus pateikiami vėliau.

R. Terminaitės teigimu, intermodaliniai terminalai yra taip pat ekonomiškesni klientams.

„Kitas dalykas – reguliarumas, ko nei auto, nei niekas kitas nepadarys. Yra tikslus grafikas, kada traukinys išvažiuoja ir atvažiuoja. Mes išvystėme pristatymą nuo durų iki durų, todėl klientas gali būti visiškai ramus atidavęs dokumentus, kad pagal jų grafiką krovinį galime pristatyti minučių tikslumu“, - intermodalinių terminalų privalumus vardijo pašnekovė.

Šiuo metu Vilniaus intermodalinio terminalo paslaugomis jau naudojasi „Maxima“, „Maersk“, „Conteinerships“, „Adrem group“, „Schenker“.

Pašnekovė svarsto, kad atidarius europinei vėžei užsienio klientams patrauklesnis gali būti Kauno intermodalinis terminalas.

„Bet čia (Vilniuje – red.) mes turime partnerius Baltarusijoje, kuriems šis terminalas labai patrauklus. Baltarusiai neturi jūrų uosto, todėl jiems reikia per kažkur atvažiuoti. Jie renkasi Klaipėdą, Rygą ar net Gdanską. Tai mes jungiame jėgas ir per Klaipėdos uostą jiems pristatysime jiems krovinius“, - teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (148)