Tai "Baltijos tyrimų" atliktos apklausos duomenys. Tyrimą užsakė draudimo bendrovė "PZU Lietuva".
Grėsmė šeimos biudžetui - ne tik baudos
Audrius Pilčicas, draudimo įmonės "Ergo Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius, teigė pastebintis, kad ekonomikos recesijos laikotarpiu nemaža dalis gyventojų pradeda taupyti lėšas. "Dažniausiai naudojamas taupymo metodas - atsisakyti nebūtinų išlaidų. Tačiau retas susimąsto, kad draudimas yra labai svarbus kiekvieno namų ūkio palydovas, nes jis užtikrina finansinį bet kurios šeimos saugumą ir stabilumą.
TPVCA draudimas yra privalomas, tad jei vairuotojai nusprendžia taupyti šio draudimo sąskaita, vadinasi, jie turi atsisakyti automobilių ir važinėti viešuoju transportu. Neturintiesiems TPVCA draudimo gresia ne tik baudos. Per eismo įvykius patirtą žalą reikėtų dengti iš savo kišenės, o sunkmečiu bet kokius nuostolius dar sunkiau kompensuoti savo jėgomis", - įspėjo draudikas.
Šios bendrovės duomenimis, pernai vidutinė civilinės atsakomybės draudimo žala buvo 2,7 tūkst. litų. Paklaustas apie ateinančių metų vidutinės draudimo žalos prognozes, pašnekovas atsakė, kad ji, įvertinus daugelį faktorių, per artimiausią vienų metų laikotarpį neturėtų stipriai keistis.
"Vidutinės žalos dydis labai priklauso nuo Lietuvos transporto priemonių parko struktūros (kuo daugiau naujesnių automobilių, tuo didesnė vidutinė žala), transporto priemonių remonto paslaugų kainų lygio, socialinio draudimo sistemos kompensuojamų gydymo išlaidų bei pašalpų dydžio ir t. t.", - kalbėjo A.Pilčicas.
Pašnekovas neteikė vilčių, kad ateityje TPVCA draudimo įkainiai galėtų mažėti. "Pavyzdingiems vairuotojams draudimas šiemet kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir pernai. Daugiau kaip dvejus metus drausmingai vairuojantiems asmenims civilinės atsakomybės draudimo kainos beveik nesikeičia, pavyzdžiui, Vilniaus mieste draudžiant nuo 1,3 iki 1,8 l variklio darbinio tūrio automobilį reikia mokėti 304-369 litus, mažesniuose miestuose ir miesteliuose - 196-238 litus. Kaina priklauso nuo to, kiek metų vairuotojas neturėjo eismo įvykių. Svarbu prisiminti, kad kelerius metus drausmingai vairavęs ir nusprendęs pasikeisti automobilį asmuo "paveldi" nuostolingumo istoriją - jam taikoma atitinkama nuolaida. Tik svarbu turėti prieš tai galiojusį draudimo polisą.
Tačiau tie, kurie buvo patyrę draudiminį įvykį, privalės mokėti 50 proc. daugiau, - dėstė jis. - Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainų lygis toks, kad jau keletą metų visa šios draudimo rūšies rinka yra nuostolinga. Be abejo, tai - aštrios konkurencijos pasekmė. Kai kurios bendrovės konkuruoja ekonomiškai nepagrįstai mažindamos kainas. Šios politikos pasekmes jau pajuto tūkstančiai Lietuvos vairuotojų - tokios draudimo įmonės, nepajėgdamos vykdyti savo įsipareigojimų, delsia išmokėti visą priklausančią draudimo išmoką arba bankrutuoja."
Žala didės penkis kartus
Bendrovės "PZU Lietuva" Transporto rizikų skyriaus vadovas Mangirdas Skačkauskas pabrėžė, kad Lietuvoje žmogaus sveikata vertinama keturis kartus mažiau negu, pavyzdžiui, Estijoje. Mūsų krašte per eismo įvykius nukentėję žmonės dažniausiai prašo atlyginti žalą, padarytą turtui (automobiliui), o ne sveikatai.
Jis pridūrė, kad pagal draudimo išmokos dydį Lietuva šiuo metu atsilieka nuo Europos vidurkio. "Nuo šių metų gruodžio 11 dienos įsigalios naujos privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sumos. Dėl pasikeitusios tvarkos žala Lietuvoje padidės 5 kartus. Pavyzdžiui, šiuo metu nustatyta žala turtui gali būti 345 tūkst. litų, o gruodį, pasikeitus žalos skaičiavimui, ji sieks 1,72 mln. litų. Žala asmeniui ir jo sveikatai šiuo metu yra 1,72 mln. litų, metų pabaigoje ji pakils iki 8,62 mln. litų. Tai reiškia, jog neapsidraudę ir eismo įvykį sukėlę vairuotojai gali tikėtis sulaukti penkiskart didesnių pretenzijų dėl padarytos žalos", - LŽ aiškino draudikas.
M.Skačkauskas pažymėjo, kad nelaimės atveju neapsidraudęs įvykio kaltininkas privalės atlyginti Motoriniam biurui ne tik tiesiogines nukentėjusiojo gydymo išlaidas, bet ir žalą, kurią sužalotasis patiria dėl sukelto nedarbingumo. Blogiausiu atveju - jei per avariją žūva asmuo, kuris turi mažamečių vaikų ar neįgalius senyvo amžiaus tėvus, kaltininkas, be visų būtinų išlaidų ir kompensacijų, dar turi nuolat skirti tam tikrą sumą pinigų žmonėms, kuriuos tas asmuo išlaikė.
"Pavyzdžiui, jei per neapsidraudusio vairuotojo sukeltą eismo įvykį nukentės prabangus 200 tūkst. litų kainuojantis automobilis, žala prilygs tos mašinos vertei. Bet jei dėl neapsidraudusiojo kaltės bus sužalotas jaunas žmogus, kuris nebegalės dirbti, o anksčiau gaudavo apie 5 tūkst. litų per mėnesį, neapsidraudęs vairuotojas, be gydymo išlaidų, turės kompensuoti nukentėjusiajam dėl nedarbingumo prarastas pajamas - tokiu atveju suma sieks daugiau kaip milijoną litų", - detalizavo pašnekovas.
Ieško pigesnių būdų
Bendrovės "If draudimas" vyriausiasis transporto civilinės atsakomybės draudimo ekspertas Aleksas Nečajevas sakė, kad vairuotojai ieško įvairių būdų, kaip sutaupyti perkant TPVCA polisus. "Tai rodo gerokai padidėjęs šios rūšies draudimo pardavimas internetu, nes taip galima apsidrausti 10 proc. pigiau. Per pirmus du šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2008-ųjų laikotarpiu, privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisų pardavimas internetu padidėjo 60 procentų", - apie alternatyvias pardavimo galimybes sunkmečiu LŽ pasakojo bendrovės ekspertas.
"If draudimo" duomenimis, vidutinė TPVCA draudimo žala pernai sudarė apie 3 tūkst. litų. "Vidutinis šios draudimo rūšies žalos dydis nemažai priklauso nuo automobilio remonto sąnaudų. Pastebime, kad iki šiol didėję remonto paslaugų įkainiai stabilizavosi, o kai kuriais atvejais netgi mažėja. Taigi ir vidutinės išmokos dydis artimiausiu metu turėtų stabilizuotis", - neabejojo A.Nečajevas.
