Kol benzino (A95) mažmeninė kaina nuo didmeninės skiriasi apie 6 proc., dujas degalinėse pilantys automobilių savininkai už jas moka apie 32 proc. daugiau nei dujų didmeninė kaina. Šių metų pradžioje skirtumas tarp vidutinės didmeninės („Orlen Lietuva“ duomenimis) ir degalinėse dujų kainos buvo apie 11 proc.
L.Vosylius: kaina mažiau kisti gali dėl mažesnės konkurencijos
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius svarstė, kad dėl suskystintų automobilių mažmeninių kainų nelankstumo gali būti kaltas rinkoje esančių žaidėjų skaičius.
„Ne visi mūsų nariai prekiauja dujomis. Prekyba suskystintomis automobilinėmis dujomis nėra tokia, kad visi jomis prekiautų. Ir gal kainodara yra tokia, kokia yra. Jei benzinu prekiauja visos narės, tai jo kainodara formuojasi atsižvelgiant į aplinkui esančią konkurentų kainodarą. Tai dujų atžvilgiu, žiūrima truputėlį liberaliau, nes ne visi prekiauja ir kainą kiekviena įmonė reguliuoja savarankiškai“, - svarstė pašnekovas.
Asociacijos prezidentas spėjo, kad būtent dujų kainų nekritimas dėl mažėjančios didmeninės kainos gali būti nulemtas mažesnės konkurencinės aplinkos.
„Kiek žinau, tos degalinės, kurios prekiavo vien suskystintomis dujomis automobiliams, praktiškai neišsilaikė. Tikriausiai, kur konkurencijos yra mažiau, tai ir kainodara yra tvarkoma atitinkamai“, - komentavo L. Vosylius.
Pašnekovas teigė pastebėjęs, kad mažmeninė dujų kaina krito mažiau nei didmeninė ir pabrėžė, kad dujomis automobilius pildantys asmenys yra patys jautriausi degalų kainoms.
„Kai buvo smarkiai padidintas akcizas dujoms ir dabar, kai dėl pasaulinės naftos produktų kainos kilimo, dujos pabrango, asociacija daugiausia ir sulaukia suskystintas dujas perkančių vartotojų skambučių su klausimais, kodėl taip pabrango dujos. O benzino pirkėjai tikriausiai yra susitaikę su kainomis ir taip neišgyvena“, - kalbėjo asociacijos prezidentas.
„Statoil”: kaina priklauso nuo kitų tiekėjų
„Statoil” Degalų kategorijos vadovas Sigitas Raila teigė, kad degalinėse dujų kaina staigiai nereaguoja į „Orlen Lietuva“ kintančias kainas, nes dalis dujų yra vežama iš kitų tiekėjų.
„Mes perkame dujas ne tiesiogiai iš gamyklos, o per tiekėją. Tas ir lemia. Nėra taip, kad mūsų kaina tiesiogiai koreliuotų su didmenine kaina“, - teigė specialistas.
Pasak S. Railos, „Orlen Lietuva“ dujomis „Statoil“ degalinėse prekiaujama tik iš dalies: „Mes turime kitus, kurie veža iš Rusijos. Su šiais tiekėjais turime atskiras sutartis. Todėl pasakyti, kad ta dujų savikaina, kurią matome „Orlen Lietuva“ duomenyse, ne visada turi įtakos mūsų kainai, nes tos dujos tiesiog nepatenka į mūsų degalines“.
S. Raila, kalbėdamas apie degalų kainas, pabrėžė, kad dujų kainos niekada taip stipriai nesvyruoja kaip benzino ar dyzelino.
„Statoil“ atstovas paprieštaravo L. Vosyliaus teiginiui, kad mažai kintančias dujų kainas nulemia maža konkurencija rinkoje: „Konkurencija yra pakankamai didelė tiek dujų, tiek benzino prekyboje. Yra pakankamai degalinių, kurios prekiauja vien dujomis. Tiesiog dujų rinka taip yra susidėliojus, kad kainos yra stabilesnės“.
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 142 degalinės, kurios prekiavo tik suskystintomis dujomis; dujomis ir kitais degalais prekiavo 581 degalinė.
