Sinoptikai prognozuoja, kad šeštadienį kris lietus, tačiau sekmadienį orai atvės, tad drėgmė virs sniegu, o keliuose, greičiausiai, ir ledu. Numatoma, kad sekmadienį temperatūra Vilniuje nukris iki -2-4 laipsnių, Kaune atvės iki -2-1 laipsnio, o pajūryje temperatūra sieks -1-0 laipsnių.
Draudikai prognozuoja, jog dėl artėjančių šalčių keliuose patiriamų žalų skaičius išaugs apie 40 proc.: jeigu gruodį buvo užfiksuota beveik 600 eismo įvykių, tai pernai sausį per šalčius būta daugiau kaip 1300, skaičiuoja „Ergo Insurance“.
Tačiau kelininkai ramina, kad jie – viskam pasiruošę.
„Mes stebime temperatūros pokyčius ir esant blogo oro grėsmei, mes iš anksto automobilius pakrauname druska ir vairuotojai laukia darbo vietose arba netgi išdėstome juos mieste. Yra budinti tarnyba, kuri šį dalyką prižiūri ir naktį, ir dieną, - DELFI sakė „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas. - Esame pasiruošę, jokio strioko nematau, sutvarkysime.“
Bendrovė sostinėje turi 46 maršrutus, kurie yra paskirstyti gatves prižiūrintiems automobiliams.
„Plikledį mes bandome numatyti iš anksto, galbūt net profilaktiškai panaudoti druskos, kad ledas nesiformuotų, - dėstė A. Vilūnas. - Plikledis gali susidaryti ir dėl sniego dangos, ir dėl lijundros, ir dėl lietų pakeičiančios minusinės temperatūros, jei drėgmė - neišdžiovinta. Jis gali būti, gali ir nebūti.“
Nors šią žiemą didelių šalčių Lietuvoje dar nebuvo, kelininkai sako, jog sostinėje kelius barstė jau ne kartą, paskutinįsyk – prieš Kalėdas. Dalis gatvių Vilniuje barstoma druska, naudojant šlapios druskos technologiją, kitos gatvės, dažniausiai antraeilės, barstomos smėlio – druskos mišiniu.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus Vedėjas Henrikas Jurkuvėnas sako, jog valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios įmonės taip pat yra pasiruošusios galimam plikledžiui.
“Jokių papildomų priemonių nesiimama ir nereikia imtis, kadangi Kelių priežiūros tarnyba budi nuolat ir tie budėjimai niekada nebuvo atšaukti ar panaikinti, - dėstė jis. - Visos valstybinius kelius prižiūrinčios įmonės yra pasirengusios esant reikalui dirbti.“
Specialistas primena, kad kol kas nelaukiama ypatingos stichinės padėties, tiesiog bus kritulių – žiemai būdingų orų.
„Kelių būklė yra stebima įvairiais būdais: vertinant sąlygas keliuose, meteorologinių stočių parodymus, kaupiant informaciją iš kelių naudotojų, o dispečeriai ir valdytojai organizuoja kelių priežiūrą – nurodo, kokiam vairuotojui kokiu keliu važiuoti“, - paaiškino jis.
Kelių direkcija įspėja, jog kai Lietuvoje magistralinių, krašto ir rajoninių kelių dangos – šlapios, vairuotojams pirmiausiai rekomenduojama rinktis saugų greitį.
Draudikai vardija įvykius
Draudikai skaičiuoja, jog spaudžiant šaltukui eismo įvykių ne tik padaugėja, bet ir keičiasi jų pobūdis: daugėja avarijų, sukeliančių didesnius nei įprasta nuostolius.
„Šiuo metu dominuoja eismo įvykiai dėl saugaus atstumo nesilaikymo, dešinės rankos taisyklės pažeidimo, važiavimo atbuline eiga parkavimo aikštelėse, išvažiuojant iš šalutinio kelio ar persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, tačiau šaltuoju laikotarpiu daugiausia avarijų įvyksta ir didžiausia žala padaroma dėl slidžios kelio dangos“, - dėsto „Ergo Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.
Pasak jo, eismo įvykio tikimybė išauga suspaustu sniegu padengtuose užmiesčio keliuose, kurie nėra barstomi druskos mišiniu.
Skaičiuojama, jog gruodį bendrovės klientams Lietuvoje eismo įvykiuose padaryta žala nesiekė 150 tūkst. litų, o kai žvarbų 2013 metų sausį ji siekė bene 3 mln. litų. Panašios tendencijos pastebėtos ir šaltą 2012 metų vasarį.
Be eismo įvykių, dėl šaltuko padaugėja ir automobilių gedimų: neužsiveda arba dažniau ima užgesti varikliai.
Sinoptikų duomenimis, oro temperatūra Lietuvoje gali nukristi iki -10 jau kitą savaitę.
