Tokią išvadą pateikė susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, nagrinėjanti Kauno šiaurinio aplinkkelio klausimus.
Ankstesnis siūlymas – socialiai ir ekonomiškai nepagrįstas
Specialistų tvirtinimu, pagal atliktus transporto srautų tyrimus numatytoje kelio trasoje prognozuojami per maži transporto srautai, kad šio sprendinio įgyvendinimas būtų socialiai ir ekonomiškai pagrįstas.
Be to, projektas turėtų neigiamą poveikį aplinkai, saugomoms „Natūra 2000“ teritorijoms, jį būtų sudėtinga įgyvendinti dėl keliui tiesti reikalingų didelių žemės plotų poėmio visuomenės poreikiams.
„Buvo pritarta pasiūlytai aplinkkelio alternatyvai. Naujas aplinkkelio trasos sprendinys užtikrintų didesnį poveikį eismo srautų persiskirstymui A1 Vilnius−Kaunas−Klaipėda kelio ruože šalia Kauno ir gerintų bendro Kauno miesto ir rajono susisiekimo infrastruktūros tinklo funkcionavimą.
Kauno rajono savivaldybė turi tikslinti bendrąjį planą, atsižvelgti į pasiūlytą naują koncepcinę aplinkkelio alternatyvą. Kelių direkcija parengs valstybinės reikšmės kelių ir besiribojančių teritorijų vietinės reikšmės kelių darnią sąveiką užtikrinančią plėtros schemą.
Joje išnagrinės pagrindinių kelių, esančių aplink Kauno miestą, plėtros perspektyvas, pasiūlys susisiekimo infrastruktūros vystymo kryptis ir sprendinius“, − teigė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Į „Savaitraščio Kaunui“ raštu pateiktus klausimus (Ar parengtas naujojo aplinkkelio techninis projektas? Kiek kainuos šis objektas, ar numatytas finansavimas? Kada prasidės darbai?) kadenciją baigiantis viceministras neatsakė.
Perpus trumpesnis
Jei Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane numatytas aplinkkelis būtų 28 km, tai siūlomas alternatyvus – perpus trumpesnis. Jis prasidėtų ties Biruliškių sankryža, kirstų dalį miesto, Lapes bei Domeikavą ir driektųsi iki „Senukų“ logistikos sandėlių.
„Transporto kelių tyrimo institutas sumodeliavo, kad Kauną galima apvažiuoti trumpesniu atstumu iš tos pačios pusės. Tai tėra pirminiai svarstymai, minėto instituto specialistai turi detaliau išanalizuoti sprendinius. Juos aptarus su Kauno rajono savivaldybės atsakingais darbuotojais, galbūt gims bendras sprendimas“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.
Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojo Kęstučio Povilaičio nuomone, toks sprendimas leistų išvengti spūsčių ir pasitarnautų Lapių bei Domeikavos seniūnijų gyventojams.
Tranzitas greitkeliu Klaipėda−Vilnius per Kauną – aštriausia problema ne tik Kauno rajono, Kauno miesto, bet ir šalies vairuotojams bei svečiams. Intensyviausias eismas Lietuvoje fiksuojamas prie Kauno – nuo įvažos į miestą, ties 94-u kelio A1 kilometru, iki Giraitės vietomis jo intensyvumas siekia net 46 tūkst. automobilių per parą.
Deja, kone 20 metų egzistuojančią problemą išspręsti per artimiausius kelerius metus vargu ar pavyks.
Panašu, kad spūstis pamiršime dar negreitai. Pakeisti Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą truks metus, žemės poėmis visuomenės reikmėms – dar tiek.
D. Miškinis tikino, kad Lietuvos kelių direkcija jau yra užsakiusi A1 magistralinio kelio atkarpos nuo 94 iki 107 km rekonstrukcijos techninį projektą.
Būtent šioje atkarpoje eismas yra intensyviausias. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, dėl to susiduriama su dviguba problema: dėl didžiulių srautų susidaro spūstys, gaištamas laikas, kelio danga dėvisi greičiau, todėl ją reikia dažnai remontuoti.
Projektą ketina skaidyti
„Projektas yra didžiulės apimties, todėl manome, kad būtų tikslinga jį skaidyti į dalis, darbus atlikti etapais. Kai kuriuos jų atlikti nebus sudėtinga ir nereikės daug investicijų, bet nuo „Megos“ važiuojant Klaipėdos link trūksta žemių, šioje atkarpoje projektas būtų įgyvendinamas šiek tiek vėliau. Žinoma, sieneles triukšmui sulaikyti, kurių pageidauja Giraitės gyventojai, būtų galima įrengti nelaukiant, kol bus išspręsti žemės poėmio klausimai“, – tvirtino D. Miškinis.
Specialistų skaičiavimu, 12,37 km ilgio ir 58 m (4 eismo juostų) pločio kelio juostai reikės 72 ha ploto teritorijos. Į ją patektų apie 100−150 privačių žemės ir valstybinių sklypų.
Alternatyvusis aplinkkelis turėtų 2 įsijungimo sankryžas (pradžioje ir pabaigoje) ir 2 skirtingų lygių sankryžas su krašto keliais Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ir Kaunas–Vandžiogala. Jei bus pritarta šiai šiaurinio aplinkkelio koncepcijai, teks statyti tiltą per Neries upę ir viaduką per Lapienės upelį, įrengti 4−5 didesnio diametro pralaidas ties kertamais upeliais.
Naujas kelias neišvengiamai kirs „Natūra 2000“ teritoriją – statant tiltą per Nerį į ją teks įsibrauti apie 0,5 km, Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane numatytas šiaurinis aplinkkelis per „Natūra 2000“ teritoriją eitų net 6 km.
Prošvaistės Kumpių kaimo verslininkams
Šiame Domeikavos seniūnijos kaime veikia daug verslo įmonių, o apsisukimas 104,9 km yra nesaugus. Regis, į Kumpių kaimo verslininkų prašymus pagaliau bus atsižvelgta ir problema išspręsta.
Kumpių k., keturių eismo juostų kelyje, automobiliams leidžiama sukti į kairę, tai stabdo visą srautą. Įrengus dviejų lygių sankryžą už kelių kilometrų šis posūkis bus panaikintas. Ruožą prijungus prie autostrados, vairuotojai galės anksčiau spustelėti akceleratorių iki 130 km per valandą.
„Dabar vyksta konkursas dėl dviejų lygių sankryžos rekonstrukcijos prie „Lytagros“ įmonės. Prieš kurį laiką ji įrengta neprofesionaliai ir neužtikrina susisiekimo sąlygų“, − patikino Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas.
Dar viena įsisenėjusi problema yra Karmėlavos aplinkkelis. Apie jį kalbama jau 20 metų, bet problema nejuda iš mirties taško. „Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių direkcija patikino, kad dokumentai jau rengiami“, − sakė K.Povilaitis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas „Savaitraščiui Kaunui“ patvirtino, kad ketinama statyti dviejų lygių sankryžą ties LEZ ,Terminalo gatvėje. LEZ parengtas techninis projektas, čia už kelerių metų turėtų atsirasti viadukas.
Randasi naujų problemų
Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas pastebėjo, kad Kauno rajone labai padidėjo automobilių srautai, todėl be strateginių valstybinių kelių korekcijų ateitį sunku įsivaizduoti.
Problemiška tapo ir „Via Baltica“ atkarpa ties Akademijos gyvenviete. Čia susidaro transporto kamščiai. „Atvažiavus nuo Akademijos tenka sukti į kairę, kai didžiausi srautai atvažiuoja nuo Ringaudų, susidaro spūstys. Numatyti sprendiniai brangiai nekainuotų, atlikus tam tikras korekcijas spūsčių nebeliktų“, − įsitikinęs K.Povilaitis.
Kiek kainuos įrengti šias nuovažas, kol kas neaišku, nes dar neparengtas techninis projektas. Čia ketinama įrengti tunelinius pravažiavimus su atraminėmis sienelėmis. Pagal naujus pasiūlymus, nuo Akademijos būtų sukama į dešinę ir nusileidžiama į „Via Baltica“.
