Po „Brexit“ ore pakibo ir tokie projektai kaip greitkelio, jungiančio Londoną ir Šiaurės Angliją, statybos bei Londono oro uosto plėtros darbai. Šie projektai buvo parengti, siekiant pagerinti prastėjančią šalies infrastruktūrą, dėl kurios, kaip teigiama, smunka Didžiosios Britanijos ekonomikos našumas. Todėl vyriausybės sprendimas atidėti naujosios atominės elektrinės statybas ne juokais išgąsdino britų verslininkus, besiskundžiančius prastėjančia šalies kelių, geležinkelių ir elektros jėgainių būkle.
„Seniai aišku, kad viena geriausių ekonomikos skatinimo priemonių yra infrastruktūros projektai, – sakė Didžiosios Britanijos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Paulas Drechsleris. – Jeigu gyvenimas po „Brexit“ pablogės, geriausia padėtį taisyti investicijomis į infrastruktūrą“.
P. Dreksleris taip pat pridūrė, kad investicijos į stambius projektus sukurtų „stabilumą ir užtikrintumą“ Didžiajai Britanijai derantis dėl išstojimo iš ES sąlygų. Daugumai ekspertų sutinkant, kad po „Brexit“ šalis panirs į recesiją, naujų magistralių, geležinkelio linijų, oro uostų ir elektros jėgainių statyba būtų gera Britanijos investicija į ateitį.
Savo kalboje, pasakytoje dvi dienos prieš jai tampant ministre pirmininke, T. Mei teigė, kad būtina sukurti tinkamą pramonės vystymo strategiją, ir pasiūlė šalies iždui išleisti specialią obligacijų emisiją infrastruktūros finansavimui. Tačiau skyrus daugiau lėšų visuomeniniams projektams jau ir taip įtemptai Didžiosios Britanijos finansų sistemai būtų užkrauta papildoma našta. Toks sprendimas būtų itin pavojingas, nes tarptautinės agentūros jau sumažino šalies kreditingumo reitingus.
Londono ekonomikos mokyklos profesoriaus Tony Traverso teigimu, tai, ar Didžioji Britanija galės infrastruktūros projektams skirti papildomus 405 mlrd. svarų, priklausys nuo to, kaip smarkiai „Brexit“ smogs šalies ekonomikai.
„Jeigu „Brexit“ padariniai bus sąlyginai švelnūs, per metus ar dvejus iš ES išstojusi Didžioji Britanija tikrai galės finansuoti ne tik šiuos, bet galbūt ir dar keletą papildomų projektų. Tačiau, jeigu smūgis mūsų ekonomikai bus stiprus, turėsime mažiau galimybių“, – pridūrė profesorius.
Infrastruktūros projektai gali įstrigti ir dėl to, kad išstojusi iš ES Britanija neteks prieigos prie Europos investicijų banko (EBU) lėšų. Pernai EBU Didžiajai Britanijai paskolino 7,7 mlrd. eurų, kurių du trečdaliai panaudoti infrastruktūros projektams.
