Nors vadinamoji garažinė techninė pagalba klientų nestokoja, kokybiškas asistavimo paslaugas renkasi vis daugiau vairuotojų. Techninės pagalbos kelyje pirmtakai Lietuvoje veiklą pradėjo dar 1991-aisiais. Iš pradžių į tokius pagalbininkus žvelgta pro pirštus ir skeptiškai vertintos galimybės šį verslą plėtoti.
Automobilio ratas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje techninės pagalbos paslauga vystosi chaotiškai ir primityviai. Vos ne bet kas gali nusipirkti mažą automobilvežį, užklijuoti lipduką „Techninė pagalba“ ir laukti, kol kas nors iškvies. Nemažai klientų užkimba ant pigumo jauko nė nematę, kokia technika bus aptarnaujami. Vilniuje oficialiai apie savo veiklą skelbia per 50 techninės pagalbos įmonių.

Vadinamasis garažinis verslas klesti daugiausia dėl konkurencingų įkainių: pavyzdžiui, mieste už transportavimo paslaugas vieni prašo 80 litų, kiti – dukart daugiau. Naktį pagalba kainuoja nuo 200 litų.

Užsienyje šio verslo tradicijos gerokai senesnės, siekia 80–90 metų. Lietuvoje pirmaujančiomis pripažįstamos dvi visą parą veikiančios įmonės: „Euro Asista“ ir Baltijos asistavimo centras. Šios bendrovės teikia ne tik įprastą techninę pagalbą, bet ir asistuoja – sugedus automobiliui ar įvykus avarijai siūlo pasinaudoti paslaugų kompleksu.

Baigiantis 2005 m. įsikūrusi „Euro Asista“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti asistavimo paslaugas. Tuomet trys stambios techninės pagalbos įmonės: „Mototuras“, respublikinė techninės pagalbos asociacija „Sauda“ ir automobilių apsaugos sistemų specialistė „Siglita“, susivienijo į vieną bendrovę, jai buvo suteiktas didžiausio automobilių techninės pagalbos ir asistavimo paslaugų teikėjo Europoje – „ARC Transistance“ – atstovės Lietuvoje statusas.

Baltijos asistavimo centras įkurtas 2006 m. spalį, pervardinus įmonę „Altas-Techninė pagalba“, veikusią nuo 2004-ųjų. Pastaroji jau buvo užsitarnavusi pasitikėjimą visoje Europoje, todėl nuspręsta su partneriais ir toliau bendradarbiauti senuoju „Alto“ vardu.

Dažnai sumaišo degalus

Per mėnesį Baltijos asistavimo centras sulaukia 4–5 tūkst. skambučių, tūkstančiui skambinusiųjų suteikiama pagalba.

„Daugiausia iškvietimų būna dėl subliuškusių padangų, išsikrovusio akumuliatoriaus ir sugedusios elektronikos. Naujuose automobiliuose kompiuterizuotų sistemų daugėja, todėl vis daugiau ir įvairių nesusipratimų“, – teigė Baltijos asistavimo centro rinkodaros vadovas Rolandas Raudonikis.

Kai kam šypseną kelia ketvirta pagal dažnumą techninės pagalbos kvietimo priežastis – pasibaigę arba sumaišyti degalai.

„Automobilio kompiuteris dažnai apgauna vairuotojus: rodo, kad degalų dar turi užtekti ne vienam kilometrui, tačiau automobilis degalinės nepasiekia. Taip pat neretai nutinka, kad vairuotojas, dirbdamas važinėjantis dyzeliniu automobiliu, savaitgalį persėda į nuosavą benzininį ir iš inercijos degalinėse sumaišo pistoletus“, – kalbėjo pašnekovas.

Ramybės mokestis

Asistavimo paslauga Lietuvoje dar tik populiarėja – daugiausia dėl naujų automobilių pardavėjų, kurie privalo teikti tokias paslaugas pagal sutartis su mašinų gamintojais. Pripažįstama, kad tai labai brangus malonumas, tad daugelis pardavėjų sudaro bendradarbiavimo sutartis su įmonėmis, šios ir prisiima įpareigojimą ištikus bėdai padėti naujų automobilių savininkams. „Alto“ techninės pagalbos kelyje standartinė Lietuvoje galiojanti kortelė metams kainuoja 150–200 litų, o tarptautinė kortelė „Global“ – 236–472 litus.

Anksčiau būdavo įprasta įsigijus automobilį gauti garantiją, o dabar klientai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, ar paslaugų pakete yra asistavimas, tampantis neatskiriama prekybos automobiliais dalimi. Baltijos asistavimo centras turi ilgą partnerių sąrašą: visoje Lietuvoje veikia apie 130 aptarnavimo centrų, o naujų „Ford“, „Mazda“, „Citroën“, „Honda“, VW, „Toyota“, „Lexus“, „Hyundai“, „Fiat“, „Alfa Romeo“ ir kitų automobilių pirkėjai naudojasi šios įmonės techninės priežiūros paslaugomis.

Jei automobilis sugenda užsienyje, klientas skambina į dispečerinę Lietuvoje, gimtąja kalba paaiškina, kas nutiko, o čia dirbantys žmonės susisiekia su partneriais užsienyje ir pasirūpina reikiama pagalba. Tokias paslaugas galima palyginti su draudimu: prieš kelionę sudarius techninės pagalbos sutartį, atsižvelgiant į tai, kokios sąlygos ir koks paslaugų paketas pasirinktas, užtikrinamas problemų sprendimas, tad išlaidos už automobilio remontą ar transportavimą būna mažesnės, nei tai darant savo jėgomis.

„Atsižvelgiant į problemą, padengiamos ne tik automobilio transportavimo ar serviso išlaidos. Jeigu remontas trunka ilgiau nei tris dienas, padengiamos viešbučio, pakaitinio automobilio arba kelionės namo išlaidos“, – apie asistavimo paslaugos ypatumus kalbėjo Baltijos asistavimo centro direktorius Arvydas Bebravičius.

Tačiau kompensuojamos išlaidos irgi turi ribas. Jeigu dėl mašinos remonto iki 3 parų tenka apsistoti viešbutyje, už naktį padengiama nuo 25 iki 50 eurų žmogui, pakaitinio automobilio nuoma – nuo 30 iki 50 eurų parai.

Lietuvių nuotykiai

Lietuviams užsienyje dažnai prireikia techninės pagalbos. Pastebima, kad vieta, iš kur kreipiamasi pagalbos, priklauso nuo metų laiko: pavyzdžiui, žiemą iškvietimų pagausėja iš slidinėjimo kurortais garsėjančių Slovakijos, Austrijos, Čekijos. O vasarą kelionių maršrutai daug įvairesni – nelaimėliai skambina ir iš Turkijos, ir iš Norvegijos. Vis dėlto Lietuvos asistavimo įmonių partnerių tinklas visoje Europoje leidžia visapusiškai pagelbėti tautiečiams.

Tačiau užsienyje „sulūžę“ lietuviai dažnai patys neapsisprendžia, ko nori. A. Bebravičiaus teigimu, sužinoję, kad gali rinktis, ar gauti pakaitinį automobilį, ar nakvynę viešbutyje, ar lėktuvo bilietą iki tikslo, sutrinka ir neapsisprendžia. Klausinėja, kelių žvaigždučių bus viešbutis, kokios markės automobilis, į kokią šalį galės nuskraidinti lėktuvas ir pan.

Be to, lietuviai pasižymi ypač dideliu nekantrumu: sugedus automobiliui užsienyje, skambina vos ne kas dešimt minučių, nors būna aiškiai pasakyta, kad į iškvietimo vietą pagalba atvyks ne anksčiau kaip po valandos. Pastebėta, kad įvykus nelaimei Pietų Europos šalyse, apskritai sunku ką nors planuoti: ten vietiniai įdienojus mėgaujasi siesta ir jiems nė motais kitų problemos.

Asistavimo specialistai pastebėjo, kad populiarėjant šioms paslaugoms nyksta sovietmečiu susiformavęs tikro vyro stereotipas – esą kiekvienas save gerbiantis stipriosios lyties atstovas privalo galėti savo žiguliuką susiremontuoti kad ir vidury kelio, ką ir kalbėti apie privalomą įrankių amuniciją garaže. A. Bebravičiaus teigimu, jauni vairuotojai, uždirbantys pakankamai ir įperkantys naujus ar šiek tiek naudotus automobilius, vertina techninės pagalbos paslaugas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių planuotojai įspėja apie esminius „Wizzair“ pasikeitimus atnaujinta (32)

Pigių skrydžių bendrovei „ Wizzair “ nuo rugpjūčio 15 d. pakeitus savo taisykles, vien tik...

Traukiniu iš Kauno į Vilnių – greičiau nei per valandą (60)

Nuo šiol greičiausiu traukiniu nuvykti iš Kauno į Vilnių netruks nė valandos. „Lietuvos...

„Lords LB Asset Management” fondas įsigijo Lenkijos „City Parking Group“

Investicijų valdymo bendrovės „ Lords LB Asset Management “ valdomas fondas „Energy and...

Ragina prigriebti mokesčio vengiančius užsieniečius

Garsus Jungtinės Karalystės teisininkas ragina kur kas griežčiau persekioti vairuotojus iš...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis daugiau vagonų grūdų transportavimui (7)

Lietuvos grūdų perdirbėjams ir eksportuotojams skundžiantis, kad grūdų vežimo vagonų eismas...

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (44)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvai – galimybė prisitraukti pinigų iš Lenkijos (7)

Politinis neapibrėžtumas Lenkijoje verčia tenykštį verslą žvalgytis į užsienį, o Lietuva...

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (16)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (105)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Ženklai, jog patys to nežinodami galite sirgti skrandžio opalige

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys rodo, kad skrandžio opa kada nors gyvenime...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (227)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (21)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (228)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (43)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...