Kaip įtariama, kaltinamieji, pagal iš anksto sugalvotą sukčiavimo schemą pardavę degalus, apgavo aštuonias valstybės ir savivaldybių įmones bei įstaigas ir joms padarė daugiau nei ketvirčio milijono litų žalą.
FNTT, atlikdama ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad uostamiesčio bendrovė dalyvaudavo Klaipėdos, Kauno, Telšių regionų valstybės ir savivaldybių įmonių ir įstaigų skelbiamuose degalų pirkimo viešuosiuose konkursuose, pasiūlydavo mažiausią degalų pardavimo kainą su žemiausiu antkainiu.
Po kuro tiekimo sutarčių pasirašymo Klaipėdos bendrovė, degalus perkančioms įmonėms ir įstaigoms, pateikdavo pagal įtariama suklastotas pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras, t. y. šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose kaltinamieji, kaip įtariama, sąmoningai įrašydavo didesnę vieną iš kuro kainos sudedamųjų dalių – Lietuvos naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ oficialią protokolinę kuro kainą, kuri kinta kiekvieną dieną ir nėra viešai skelbiama visiems degalų pirkėjams, nurodo FNTT.
Tyrimo metu paskaičiuota, kad pagal direktoriaus sugalvotą neteisėtą schemą, 2009–2012 metais manipuliuojant padidintomis kuro kainomis, Klaipėdos bendrovės vadovas kartu su bendrininkais (bendrovės buhalteriais) aštuoniems degalus pirkusiems juridiniams asmenims padarė daugiau nei 270 tūkstančių litų turtinę žalą. Padaryta žala ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta.
Be to, atliekant tyrimą dėl padidintos parduodamų degalų kainos, paaiškėjo, kad Klaipėdos bendrovės vadovas, siekdamas laimėti viešąjį konkursą dėl 192 000 litrų dyzelinio kuro tiekimo
regioninei atliekų tvarkymo bendrovei, kaip įtariama, suklastojo aplinkos ir kokybės vadybos sistemų sertifikatą. Pateikusi suklastotą sertifikatą kartu su kitais dokumentais, uostamiesčio bendrovė neteisėtai laimėjo skelbtą viešąjį konkursą, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 766 tūkstančius litų.
Baigta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo ir suklastotų dokumentų perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
