Atsisakoma kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos koncesijos būdu

 (20)
Prieš tris dešimtmečius nutiestas betoninis betoninis kelias tarp Vilniaus ir Utenos bus rekonstruojamas, tačiau ne viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu, o iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.
Deformuotas kelias Vilnius-Utena
© DELFI skaitytojo nuotr.

Susisiekimo ministerija BNS pranešė pasiūliusi Kelių direkcijai nutraukti kelio rekonstrukcijos PPP būdu projekto įgyvendinimą, kurio vertė, preliminariais skaičiavimais, turėjo siekti 169,3 mln. eurų.

„Kelių direkcijos sudaryta projekto darbo grupė, išnagrinėjusi projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, balandžio mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir paprašė leisti nutraukti projekto įgyvendinimą“, - rašoma ministerijos BNS atsiųstame komentare.

Investuok Lietuvoje“ ir Kelių ir transporto tyrimo instituto ekonominiais skaičiavimais, projekto, nutiesiant 2+1 eismo juostas, didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 mln. iki 288,4 mln. eurų (su PVM).

Tai būtų gerokai daugiau nei numato 2015 metų gruodžio 22 dienos Seimo nutarimas (169,3 mln. eurų su PVM), todėl reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą dėl maksimalių valstybės įsipareigojimų, o projekto įgyvendinimo pradžia, tikėtina, būtų ne anksčiau negu 2019 metai“, rašoma Susisiekimo ministerijos komentare.

Be to, direkcijos nuomone, projekto trukmė (13 metų) per trumpa, todėl kyla grėsmė, kad jo kaštai gali padidinti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodiklius. Šiuo metu Lietuvos valstybė gali pasiskolinti daugiau nei dukart pigiau nei privatus sektorius.

Anksčiau skelbta, kad visa kelio Vilnius-Utena PPP projekto preliminari vertė siekia 169,3 mln. eurų, iš jų 61,44 mln. eurų - statybos išlaidos. Seimas 2015-ųjų gruodį leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus. Skaičiuojama, kad projektas truktų 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų - kelio priežiūrai.

Kelių direkcija ministerijai pasiūlė kelią rekonstruoti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei paskolas.

Projektui 2015 metų gruodį pritarė Seimas, o pernai rugsėjį Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 40 mln. eurų paskolą.

Vilniaus-Utenos kelio PP projektas buvo minimas ir politinės korupcijos skandale, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Kelių direkcijos duomenimis, 1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes danga yra sutrūkinėjusi, atsinaujina jos plyšiai, deformuojasi siūlės.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Transportas

Kelionių organizatoriai Jungtinėje Karalystėje baiminasi, kad po „brexit“ kelionių sektorius negrįžtų į viduramžius (1)

Jei per „Brexit“ derybas nepavyks susitarti dėl laisvo žmonių judėjimo, kelionių sektorius gali „grįžti į viduramžius“, teigia kelionių bendrovės „Thomas Cook“ generalinis direktorius Peteris Fankhauseris.

Vilniuje oficialiai pradėtos 24,4 mln. eurų vertės Regioninio skrydžių centro statybos

Vilniuje trečiadienį oficialiai pradėtos naujo Regioninio skrydžių centro statybos, pranešė valstybės valdoma bendrovė „Oro navigacija“. Projekto vertė, įskaitant įrangos kainą, sieks daugiau nei 24,4 mln. eurų.

Roterdamo uosto terminalas dėl kibernetinių atakų perėjo prie rankinio valdymo (1)

Vienas didžiausių Europoje konteinerių laivų terminalų trečiadienį buvo priverstas grįžti prie rankinio valdymo dėl serijos kibernetinių atakų, kurių patyrė pasaulinės kompiuterių sistemos.

„Lietuvos geležinkelių“ ginčas su „Orlen Lietuva“ baigėsi partnerystės susitarimu (7)

Trečiadienį „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas Ireneuszas Fąfara pasirašė partnerystės susitarimą, kuris galios iki 2024 metų, rašoma pranešime spaudai.

Į Kauną nukreiptu lėktuvu skridusi D. Ibelhauptaitė pamatė prasidedantį košmarą (539)

Nors Vilniaus oro uostas dar tik ruošiasi laikinam uždarymui, jau dabar nusileidimas Kaune gali kainuoti nemažai nervų, laiko ir pinigų.