Ankstesnis bandokelis savininkams tapo būtinybe
Iki žemės grąžinimo savininkams Alytaus seniūnijos Kaniūkų kaimo keliu, vedančiu link Kavalio ežero, į ganyklas buvo genami čia veikusio ūkio galvijai. Tad jis ne vienam vietiniam žinomas kaip bandokelis.
Šioje vietoje grąžinus žemę bandokelis savininkams tapo būtinybe. Nors netoliese link miškelio yra kitas kelias, šis reikalingas penkiems žemę susigrąžinusiems asmenims, nes kitu keliu ne visi gali patekti iki savo valdų.
Dvidešimt metų ūkininkaujantis A.Žilinskas šiuo metu dirba apie 200 hektarų žemės. Didžioji jos dalis nuosava, o kita nuomojama. Žemę jis valdo ne tik šiame Alytaus seniūnijos kaime, bet ir Miroslavo seniūnijoje, Parėčėnuose.
Gegužės 16-ąją jį, atvykusį į laukus Kaniūkų kaime, prie kelio link Kavalio ežero, pasitiko stambios metalinės grandinės užtvaras. Spynos ant jo nebuvo, nors užrašas ant stulpo pritvirtintos lentelės liudija, kad ne tik važiuoti draudžiama, bet ir rakinama. Kažkas, pasipiktinęs tokiu užtvaru, dar prirašė: „Kas leido ežerą užrakint, buožiukai, nebijot.“ Tikėtina, kad taip pasielgė važiavusieji žvejoti į Kavalį.
A.Žilinskas, pamatęs užtvarą, nusprendė nesitaikyti su suvaržyta laisve važiuoti šiuo keliu, paprašė padėtį išsiaiškinti „Alytaus naujienų“ redakciją keldamas klausimą, ar galima taip elgtis.
Aiškino apie privatų kelią
Kai atvykome prie kelio link Kavalio ežero, jis iš tiesų buvo užtvertas stambia metaline grandine. Stovėjo ir ūkininką grėsmingu užrašu pasitikusi lentelė.
Kadangi A.Žilinskas įtarė, kad taip pasielgė čia žemės turintis ir Kaniūkuose gyvenantis Ramūnas Vaitkevičius, šį paprašėme atvykti prie užtvaro.
„Tai privatus, keliems žmonėms priklausantis kelias, jį susitvarkėme savo lėšomis, o Žilinskas su traktoriais jį išvažinėja. Užtvėrėm, kad nelaužytų kelio. Kai sausa, užtvarą atrakinsim, kai lietus, užrakinsim“, – pareiškė R.Vaitkevičius.
Paklaustas, kas konkrečiai pastatė užtvarą, atsakė, jog tai buvo trijų, keturių žemės savininkų iniciatyva. Tačiau neneigė, kad ir pats buvo tarp iniciatorių. Kelias užtvertas ir dėl kitos priežasties – kad jo neišgrūstų į Kavalį žvejoti vykstantys žmonės.
R.Vaitkevičius A.Žilinskui siūlė į savo laukus važinėti kitu keliu, kuris yra šiek tiek toliau nuo užtvertojo, nuo pagrindinio kelio link miško, ir kartu priminė, kad užtvaru besiskundžiantis žmogus baustas dėl šio kelio išarimo.
2010-ųjų vasario viduryje A.Žilinskas išties buvo gavęs Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos įspėjimą dėl išarto šio kelio pertvarkant jo ribas.
Galima įžvelgti savavaldžiavimą
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Salys, kuriam priskirta kuruoti žemės reikalus Alytaus seniūnijoje, tvirtino, kad užtvertas 1 kilometro 150 metrų ilgio kelias Kaniūkų kaime veda per penkių žemės savininkų valdas, o iki Kavalio ežero likus mažiau nei pusei kilometro jis yra valstybinėje žemėje. Apie 550 metrų kelio trims sklypams įrašyta kaip naudmenos, nurodoma kelio vieta ir jo užimamas plotas turi būti išlaikoma, dviem sklypų savininkams, apie 200 metrų kelio, sklypų planuose įrašytas jo servitutas, fiksuojamas juridiniu aktu, kuris plane nurodo ir kelio buvimo vietą bei užimamą plotą.
Pasak G.Salio, daugeliui čia esančių žemės savininkų nuosavybės teisės atkurtos iki 2001-ųjų, kada pagal Civilinį kodeksą nebuvo servitutų nustatymo praktikos. O prieš aštuonerius metus patvirtintoje Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje matyti, kad užtvertas kelias priklauso rajono savivaldybei, tačiau patenka tarp šios neprižiūrimų vidaus kelių.
Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus specialistų pastebėjimu, Kaniūkų kaime ir kitas kelias, kuris yra netoli užtvertojo ir kuriuo R.Vaitkevičius pasiūlė važinėti A.Žilinskui, taip pat ne vieno statuso – dalis jo servitutinis, o kita dalis yra valstybinėje žemėje.
„Jei kažkas bando apriboti judėjimą tokiais keliais, pavyzdžiui, tveria užtvarus, reikia kviesti policijos pareigūnus ir, jei nustatomas neteisėtas kelio užtvėrimas, galima įžvelgti užtvėrusio asmens savavaldžiavimą. Kelio užtvėrimas negalimas, jeigu sklypo plane nurodytas servitutas arba numatytas kelias kaip sklypo naudmenos. Jeigu kelio naudotojas jį sugadino, jis turėtų arba pats jį sutaisyti, arba atlyginti taisymo išlaidas“, – teigė G.Salys.
Pavėsinė ir vagonėlis įtartinai arti ežero
Kadangi užtvertas kelias Kaniūkų kaime veda link Kavalio (Daugirdėlio) ežero, nuėmę užtvarą pavažiavome prie šio. Čia – net trys rakinami užtvarai ant įvažų į žemės savininkų sklypus, kad kas nori nepatektų prie ežero. Jų statyti niekas nedraudžia, tik pagal aplinkosauginius reikalavimus svarbu, kad būtų neužtvertos pačios ežero pakrantės. Jos čia neužtvertos.
Tačiau kai į Kavalio pakrantę atvykome su Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros vyresniuoju specialistu Martynu Zieniumi, jam įtarimų sukėlė, ar ne per arti ežero, nepaisant jo apsaugos juostos reikalavimų, pastatyta viena pavėsinė ir statybininkų vagonėlis, taip pat vienoje vietoje ežero pakrantė vandenyje, siekiant išvengti augalijos, išklota juoda celofanine plėvele.
Pasak M.Zieniaus, bus aiškinamasi, ar taip pasielgta teisėtai.
Kavalio pakrantėse prie pastatytų pavėsinių stebimos nušienautos nendrės, kad nebūtų užgožiamas vandens telkinio grožis ir būtų galima pasiekti ežerą. Kyla klausimas, ar tai padaryta turint aplinkosaugininkų leidimus.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pakomentavo Aplinkos ministerijos skelbiamus nurodymus dėl pakrančių tvarkymo: „Vandens telkinio pakrantę ir patį telkinį valyti, šienauti pernelyg suvešėjusią augaliją daugeliu atvejų galima, bet svarbu žinoti, kad per daug įsijautus lengva pažeisti teisės aktų reikalavimus. Jei aukšta žolė auga krante, tai ten augalų tvarkymą reguliuoja paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos, dažniausiai jos išorinė riba būna nustatoma 5 metrų atstumu nuo vandens, reikalavimai. Šiose juostose draudžiama naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus. Net jei nendrės suvešėjo šlapioje pakrantės pievoje, purkšti herbicidais augalų negalima. Jei apyežerio pelkėje augalija ganėtinai gausi, norint ją valyti, reikia gauti specialų aplinkosaugininkų leidimą. Pačiame vandens telkinyje augalų, tarp jų ir nendrių, pjovimas priskiriamas prie šių telkinių tvarkymo. Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos yra parengusi Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą, kuriame nurodoma, kad, atsižvelgiant į plotą, apie pjovimą ar kitokį tvarkymą būtina iš anksto informuoti už aplinkos apsaugą atsakingą įstaigą, o tvarkant didesnius plotus – pasirengti ir suderinti projektą.“
Tad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros specialistams, užsiimsiantiems aiškintis galimus pažeidimus Kavalio ežero pakrantėje nuo Kaniūkų kaimo, teks įvertinti ir Aplinkos ministerijos nurodymus dėl pakrančių tvarkymo.