„Mes labai rimtai svarstėme šią temą per paskutinį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Priėmėme principinį sprendimą didelių apimčių krovinius, tarp jų kalio trąšas, perorientuoti iš Baltijos valstybių uostų į jūsų uostus. Mums reikia rimtai padirbėti šiuo klausimu. Rusijos prezidentas vienareikšmiškai palaikė šią iniciatyvą. Mums reikia susitarti su Baltarusijos bei Rusijos geležinkelininkais ir greičiau realizuoti šį susitarimą“, - pareiškė Baltarusijos lyderis.
„Manau, kad net jeigu kažkur padarysite nuolaidų baltarusiams, tai jūs stipriai išlošite dėl apimčių, nes tai ne viena dešimtis milijonų tonų krovinių, kuriuos mes perkrauname Baltijos valstybių uostuose. Mes su prezidentu susitarėme, kad įgyvendinsime šią programą“, - pridūrė A. Lukašenka.
Baltarusijos vadovas pažymėjo, kad šalis yra tranzitinių kelių tarp Rytų ir Vakarų kryžkelėje, o Leningrado sritis pasižymi stipriausiu transporto ir logistikos potencialu – turi net keturis jūrų uostus. „Mus tai domina dėl galimybės realizuoti bendrus tranzito projektus, tarp jų ir abipusį prekių perkrovimą į trečiąsias šalis jūrų ir sausumos keliais“, - pareiškė Baltarusijos prezidentas.
Savo ruožtu Leningrado srities gubernatorius pažymėjo, kad būtina susitarti dėl sąžiningų tarifų. „Jeigu mums pavyks pasiekti susitarimą dėl sąžiningų tarifų ar, kaip mes kalbėjomės su Baltarusijos valdžia, kad tarifai būtų bent jau nuliniai lyginant su Baltijos šalimis“, - sakė A. Drozdenka.
„Leningrado srities, Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos dėl to tik laimėtų. Šiandien mes esame pasiruošę savo uostuose perkrauti ir techniką, ir mineralines trąšas, ir naftos produktus, ir daug ką kitą. Turime maksimaliai siekti, kad tarifai būtų sąžiningi“, - reziumavo Leningrado srities gubernatorius.
Krovinių srautai nepasikeitė
„Lietuvos geležinkeliai“, vežantys baltarusiškus krovinius, teigia kol kas jokių pokyčių nepajutusi.
„Gal su laiku kažką imsime ir pajausime, bet kol kas pas mus viskas tvarkoje ir su baltarusiais - iki šiol mes jokių signalų neturime. Mes labai intensyviai dirbome, kad tuos srautus sau gautume, dirbame ir toliau. Dabar jokio poveikio nepajutome, gal pajusime ilgainiui, jeigu tai taps realybe“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Vidmantas Gudas.
Jis primena, kad apie 30 proc. visų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių sudaro Baltarusijos kroviniai.
„Klaipėdos nafta“ nėra gavusi oficialaus dokumento dėl atšaukiamų krovinių iš Baltarusijos, patvirtino “Klaipėdos naftos” atstovė ryšiams su visuomene Indrė Milinienė.
„Bendrovės veiklai galimi krovinių atšaukimai iš Baltarusijos neturės jokios įtakos, nes „Klaipėdos nafta“ ir „Litasco S.A, Lukoil“ grupės įmonė yra pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį dėl tamsiųjų naftos produktų krovos iš Baltarusijos iki 2014 metų antros pusės. Pagal sutartį bendrovė perkraus apie 4 mln. tonų tamsiųjų naftos produktų“, - sako I. Milinienė.
E.Masiulis: uostai nepasiruošę priimti krovinių
"Akivaizdu, kad politinis pareiškimas turės tam tikras pasekmes, bet manau, kad ilgainiui visgi dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros bent jau kol kas Sankt Peterburgo uostas ir naujai statomi uostai šitame regione nebus pasiruošę papildomai aptarnauti labai didelio kiekio krovinių", - teigė E.Masiulis.
"Todėl šiuo atveju manau, kad tų kontraktų, kurie jau dabar yra sudaryti su Baltarusijos trąšų gamintojais, kitomis didelėmis įmonėmis, galiojimas turėtų pasibaigti laiku, jie nebūtų nutraukiami. Nes kol kas ekonominis faktorius - kaina ir greitis - krovinių perkėlimo bei kokybė yra mūsų pusėje", - kalbėjo ministras.
Pasak jo, pastaruoju metu "buvo vis daugiau ženklų, kad Rusijos įtaka Baltarusijos pagrindinėms įmonėms, eksportuojančioms savo produkciją per Baltijos uostus, auga ir didėja".
"Rusija iškėlė tam tikras sąlygas už pagalbą Baltarusijai, ir Baltarusija neturi kur dėtis", - teigė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, Lietuva "dės visas pastangas tiesiogiai bendraudama su valstybinėmis Baltarusijos įmonėmis, kurios šiandien turi kur kas geresnes sąlygas gabentis per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą".
E.Masiulis pridūrė, kad Klaipėdos uosto krova yra diversifikuota, todėl mažesnis baltarusiškų krovinių srautas nebūtų toks skausmingas kaip Latvijos uostams.
"Aišku, ilgainiui tai turės pasekmių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos uostams, galbūt Latvijos uostams dar labiau, negu Klaipėdos uostui, nes Klaipėdos uosto krova yra pakankamai diversifikuota, nes ne tik Baltarusijos kroviniai yra kraunami. Ir akivaizdu, kad Klaipėdos uostas yra pasiruošęs aktyviai perkrauti ir kitokius krovinius, kad tokiu būdu kompensuotų dalį galimo Baltarusiško krovinių netekimo", - kalbėjo E.Masiulis.
Tikisi, kad sprendimas ekonominis
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai sako tikintys, kad perkelti krovinius iš Baltijos šalių į Rusijos uostus Maskvai žadanti Baltarusija sprendimus priims remdamasi ekonominiais, o ne politiniais argumentais.
Tokią poziciją išsakė Vilniuje susitikę ministrai, paklausti apie Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pažadą Leningrado srities gubernatoriui, kad Minskas "priėmė principinį sprendimą dideles krovinių apimtis, įskaitant kalio trąšas ir kitus krovinius, iš Baltijos valstybių uostų nukreipti" į Rusijos.
"Kita vertus, esu įsitikinęs, kad mūsų šalys turi labai modernius uostus su modernia įranga ir konkurencingomis kainomis. Tai klausimas Rusijai ir Baltarusijai, ar sprendimai bus politiniai, ar ekonominiai ir praktiniai", - kalbėjo ministras, atsakydamas į BNS klausimą.
Jam pritarė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, kuris pabrėžė, kad visos trys Baltijos šalių teikia aukšto lygio paslaugas krovinių pervežimui.
"Jei tai būtų kokie nors politiniai sprendimai, tai būtų labai apgailėtina. Karts nuo karto girdime tokius pareiškimus, bet labai tikiuosi, kad galiausiai nulems ekonomika, o ne politiniai impulsai, nes jie ateina ir praeina", - kalbėjo E.Rinkevičius Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas sakė, jog Baltarusijos pareiškimų nereikia pervertinti, nes uostuose kasmet krovinių sudėtis ir kiekis skiriasi.
"Aš nesu susirūpinęs, tai uostų reikalas. Pažiūrėjus įdėmiau, galima pamatyti, kaip keičiasi partneriai ir krovinių kiekiai. Taigi nemanau, kad turime pervertinti šį klausimą", - sakė U.Paetas.
E.Gentvilas: Baltarusija spaudžia Baltijos šalis mažinti pervežimų tarifus
Klaipėdos uosto vadovas pareiškė, kad Baltarusijos prezidento pareiškimas apie tai, kad didžioji dalis baltarusiškų krovinių iš Baltijos šalių uostų bus nukreipta per Rusiją, yra spaudimas Baltijos šalims mažinti pervežimo paslaugų kainas. Eugenijus Gentvilas pažymi, jog verslo santykiuose paprastai nugali verslo logika.
"Tai yra spaudimas Baltijos šalims, o ne koks nors galutinis sprendimas. Net jeigu Rusija lieptų ar prašytų baltarusiškus krovinius vežti per Rusijos uostus, ekonomika negali dirbti nenaudingai, nuostolingai. Naudinga yra vežti per čia - Lietuva yra suinteresuota išsaugoti puikius ekonominius santykius su Baltarusija. Aš manau, kad mes dalyvausime tolesniame pervežime", - BNS sakė Klaipėdos uosto vadovas.
"Aš manau, kad tai yra paspaudimas Baltijos šalims, tarp jų ir Klaipėdos uostui, ieškant galbūt dar palankesnių sąlygų", - pridūrė E.Gentvilas.
Be to, anot E.Gentvilo verslo požiūriu toks sprendimas nebūtų logiškas.
Anot jo, automobiliai kažkada buvo gabenami per Sankt Peterburgą, tačiau prieš trejus metus jį dėl palankių tarifų ir kokybiško darbo nukonkuravo Klaipėda: "Dabar vežami "Belarus" traktoriai, MAZ sunkvežimiai, kita ratinė technika į Karibų baseino šalis per Klaipėdą".
Jis prisiminė, jog tiek Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, tiek Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas anksčiau yra teigiamai atsiliepę apie bendradarbiavimą su Klaipėdos uostu.
"Prisiminkime, ką yra pasakęs ponas Lukašenka, būdamas Lietuvoje - kad labai viskas puikiai vyksta per Klaipėdos uostą. Praėjus daugiau laiko, Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas kelis kartus yra pasakęs, kad bendradarbiavimas yra puikus ir ekonomiškai tenkinantis Baltarusiją. Todėl aš negaliu atrasti ekonominių motyvų ar nepasitenkinamų. Jeigu tie nepasitenkinimai būtų esamais tarifais - ar tai pervežimo, ar krovos, ar aptarnavimo tempais, tai būtų sprendžiama darbiniame lygyje. Tikrai tą galima spręsti, aš ne kiek neabejoju, kad net ir "Lietuvos geležinkeliai" ieškotų sprendimo būdų, tačiau niekas nesikreipė", - kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo, šiemet baltarusiškų krovinių apimtys Klaipėdos uoste išliko tokios pat, kaip ir pernai. Šiemet per 10 mėnesių uostas perkrovė apie 8 mln. tonų baltarusiškų krovinių - jie sudarė apie 30 proc. uosto krovos.
