Jei savo namuose šildotės ir maistą gaminate naudodamas gamtines dujas, be visų šio pigiausiu bei švariausiu laikomo kuro teikiamų malonumų galite sau leisti dar vieną - patys pripildyti ištuštėjusį automobilio degalų baką.
Degalinė, dujos
© DELFI
Tam tereikia keleto sąlygų: garaže sumontuoto kompresoriaus, kuriuo suspaustumėte dujas maždaug 220-250 atmosferų jėga, o įprastos automobilinės dujų įrangos balioną pakeisti storasieniu rezervuaru, galinčiu atlaikyti tokį slėgį. Įvykdžius šias sąlygas, išlaidas degalams galima sumažinti beveik 4 kartus.

Lenkų patirtis

Neseniai sostinėje šurmuliavusios parodos ALT metu “Litexpo” konferencijų salėje vyko konferencija “CNG IR LPG - alternatyva, ekologija, ekonomija”, skirta suspaustų gamtinių dujų (šis kuras žymimas abreviatūra CNG) ir suskystintų naftos dujų (LPG) panaudojimui transporto priemonėse. Bene labiausiai suintrigavusį konferencijos pranešimą skaitė svečias iš Lenkijos, kompanijos “Elpigaz” direktorius Gžegožas Jerzynskis, papasakojęs apie alternatyvas benzinui ir dyzeliniams degalams, kurias šiandien turi kaimyninės šalies gyventojai.

Jo teigimu, visi dujinių degalų šalininkai, namuose naudojantys gamtines dujas, be didesnių problemų gali savarankiškai užsipildyti automobiliuose sumontuotus dujų bakus.

Pats paprasčiausias būdas tai daryti - kompresoriumi suspaudžiant dujotiekiu atkeliaujančias dujas iki maždaug 250 atmosferų ir tiesiai užpildant jomis mašinos baką. Tiesa, tokia procedūra, kai pildomas maždaug 50-60 litrų talpos balionas, užtrunka 5-6 valandas, todėl patogiau įsirengti nedidelį rezervuarą ir jame laikyti suslėgtas gamtines dujas. Tokiu atveju automobilio “maitinimas” užtrunka beveik tiek pat, kiek ir baką pildant benzinu ar dyzelinu tradicinėje degalinėje.

“Nėra jokių techninių ir juridinių kliūčių prie magistralinių dujotiekių statyti CNG degalines, kuriose automobilių talpyklos būtų pildomos suspaustomis gamtinėmis dujomis. Priklausomai nuo transporto srauto, kurį aptarnautų tokios degalinės, jų statyba galėtų kainuoti nuo 0,5 iki 1,5 mln. litų, nes kuo daugiau mašinų čia užsuktų, tuo didesnių suspaustų dujų rezervuarų reikėtų”, - pasakojo G.Jerzynskis, prezentacijos metu rodęs skaidres tiek su Lenkijoje veikiančiomis pramoninėmis CNG degalinėmis, tiek su privačių namų garažuose įrengta autonomine dujų užpildymo įranga.

Žvakės dyzeliniams agregatams

Beje, Krokuvos politechnikos institutas bandymus su dujiniais varikliais pradėjo dar 1985 metais. Prieš dešimtmetį čia buvo įkurta įmonė “NGV Autogas”, kuri drauge su antrinėmis įmonėmis pagamino per 10 000 dujinių variklių. Be to, “NGV Autogas” yra vienintelė įmonė Lenkijoje, turinti leidimą konstruoti dujinius variklius, perdaryti juos iš dyzelinių. Dujinių variklių gamybos licencijas ji parduoda autobusus gaminančioms įmonėms. Tokią licenciją jau įsigijo “Jelcz” autobusų gamintojai. “NGV Autogas” taip pat gamina įvairaus galingumo gamtinių dujų kompresorius, montuoja gamtinių dujų degalines.

Pasakodami apie savo patirtį lenkai nurodė, kad “NGV Autogas” sukonstruoti dujiniai varikliai yra dviejų rūšių - vieni gali naudoti gamtines, o kiti suskystintas automobilines dujas (LPG). Įmonė pirmiausiai pradėjo perdarinėti 19 metų senumo “Ikarus” autobusų dyzelinius variklius (ilgieji autobusai šešerius metus važinėjo Krokuvos gatvėmis iki savo techninės mirties), vėliau ėmėsi autobusų “Autosan” ir “Jelcz”. Bendradarbiaudama su traktorių gamykla “Ursus”, “NGV Autogas” sukūrė keturių tipų dujų variklius, tinkančius autopakrautuvams. Dyzeliniai “Mielec” varikliai buvo perdaryti į keturių tipų dujinius variklius, veikiančius naudojant suskystintas bei gamtines dujas. Sėkmingai naudojami ir perdaryti “Andoria” varikliai, sumontuoti “Autosan” autobusuose.

Konstruojant dujinius variklius iš dyzelinių, pakeičiami alkūniniai velenai, stūmoklių sąskaita padidinamos degimo kameros, pagerinama aušinimo sistema (sudvigubinami radiatoriai), naudojami temperatūrai atsparesni laidai, perdarytas įsiurbimo kolektorius tolygiau paskirsto degųjį mišinį, naudojami trys filtrai dujoms valyti, pagamintos specialios nestandartinio, itin siauro sriegio žvakės, išlaikančios didelį karštį ir turinčios paslėptus volframo arba sidabro elektrodus. Išmetamųjų dujų kenksmingumą dar sumažina liambda zondas ir katalizatorius. Naujai gaminamiems autobusams su dujų varikliais parašomos specialios kompiuterinės programos, reikalingos suskystintų dujų sudėčiai bei uždegimo momentui nustatyti, reguliuoti. Žiemą varikliai pašildomi autonominiais šildytuvais iki +50 laipsnių.

Degant dujoms išsiskiria daugiau šilumos, nei naudojant dyzelinius degalus. Todėl išmetimo sistemoje naudotą ketų pakeitė plienas, kuris geriau atlaiko karštį ir ilgiau tarnauja.”NGV Autogas” dyzelinį variklį gali perdaryti į dujinį maždaug per tris mėnesius, o darbų kaina siekia apie 40 tūkst. Lt.

Apžiūrėti ir įvertinti kolegų pasiekimų prieš trejetą metų į Lenkiją buvo nuvykusi mūsų šalies vežėjų delegacija. Pasakodami įspūdžius asociacijos “Linava” nariai negailėjo komplimentų. Antai Przemyslu miesto autobusų parke įrengta CNG degalinė šį kurą naudojančio autobuso balionus užpildo dujomis per 10 minučių, o degalų pakanka nuvažiuoti 350-400 km. Šimtui kilometrų kelio mieste sunaudojama 45-50 litrų (vienas litras kainuoja 0,5 zloto) gamtinių dujų. Tokiam atstumui nuvažiuoti reikia 38-39 litrų dyzelinio kuro (vieno litro kaina 2,05 zloto). Perdarius dyzelinį variklį į dujinį sutaupoma 0,13 zloto per kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Eksploatacinės išlaidos sumažėja 40 proc., be to, už dujomis varomus autobusus nebereikia mokėti taršos mokesčių.

Permainų štilis

Deja, nepaisant įspūdingų Lenkijos vežėjų pasiekimų ir puikius rezultatus davusių ilgalaikių eksperimentų, Lietuvoje lig šiol niekas nepasikeitė. LPG dujų įrangą montuojančios bendrovės “Vilokta” direktorius Zigmas Bagdonas, analogiška veikla užsiimančios įmonės “Globegas” vadovas Vaidas Globys ir Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos “Autoekologija” prezidentas Romualdas Nekrašas pripažino, kad per pastaruosius metus mūsų šalyje ne tik neatsirado naujų alternatyvų tradiciniams degalams, bet ir nebuvo išspręstos senos LPG problemos.

“Prieš maždaug penketą metų pradėjus itin sparčiai brangti benzinui ir dyzelinui bei kilus dujų įrangos montavimo bumui, šia veikla pradėjo verstis bet kas ir bet kaip. Manau, kad provincijoje apie 60 proc. benzininius variklius turinčių automobilių yra pritaikyti važiuoti degindami LPG, tačiau tik apie 15 proc. tokių mašinų yra tvarkingos. T.y. neskleidžia nemalonaus kvapo ir iš tiesų mažiau teršia orą. Tuo tarpu įpurškimo sistemas turinčiose mašinose sumontavus I kartos dujų įrangą, skirtą karbiuratoriniams varikliams, atmosfera labiau nuodijama, mašinos amžius smarkiai sutrumpinamas, o ji pati tampa pavojinga. Deja, šių problemų nesprendžia ir techninių apžiūrų sistema, nes TAC barjerai įveikiami paprasčiausiai išėmus iš bagažinės dujų balionus”, - pastebėjo V.Globys.

Kalbėdamas apie suspaustas gamtines dujas R.Nekrašas pastebėjo, kad teoriškai kurti CNG infrastruktūros ir montuoti atitinkamą įrangą į automobilius niekas netrukdo. Tačiau derantis dėl galimo palaikymo su aukštas pareigas užimančiais ministerijų valdininkais šie leido suprasti, kad gamtines dujas pradėjus naudoti kaip degalus automobiliams, jos greičiausiai būtų apmokestinamos tokiu tarifu, kad investuoti neapsimokėtų nei mašinų savininkams, nei dujų degalines statyti galvojantiems verslininkams.

“Oficialiuose atsakymuose buvo nurodyta, kad tai “neapsimoka” ir “pavojinga”. Panašu, kad Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kur CNG sulaukė tokio vertinimo, nes visose kaimyninėse šalyse naudoti gamtines dujas kaip automobilių kurą ir apsimoka, ir nepavojinga”, - samprotavo R.Nekrašas.

Z.Bagdonas pastebėjo, kad vairuotojai, galvojantys apie galimybes važinėti degindami gamtines dujas, galėtų ketinimus realizuoti minimaliomis sąnaudomis.

“LPG ir CNG įranga automobilyje iš esmės nesiskiria. Pasirinkus suspaustas gamtines dujas reikėtų tik sureguliuoti reduktorių ir pakeisti tik baką, kuris turi atlaikyti gerokai didesnį slėgį, nei naudojant suskystintas naftos dujas LPG. Toks rezervuaras yra sunkesnis už benzino ar LPG dujų bakus, tačiau pačios gamtinės dujos perpus lengvesnės, todėl automobilio svoris iš esmės nesikeičia”, - pastebėjo “Viloktos” direktorius.

“Globegas” vadovas V.Globys taip pat tikino, kad jokių papildomų rizikos faktorių CNG naudojimas nesukelia. Lenkai tuo seniai įsitikino patys, todėl po eksperimentų Gdansko, Varšuvos, Krokuvos, Vroclavo ir kitų miestų autobusų parkuose, CNG degalines pradedama statyti prie judresnių transporto arterijų.

“Naudojant suspaustas gamtines dujas pasiekiama dar didesnė ekonomija ir sumažinama aplinkos tarša, nei važinėjant su PLG dujomis. Tarkim, parodos ALT metu buvo demonstruojamas CNG įrangą turintis automobilis “Opel Vectra”, kurio 100 kilometrų kelionės kaina siekia maždaug 4-5 litus. Šios mašinos teršalų emisija yra 2-3 kartus mažesnė nei naudojant LPG degalus”, - tikino V.Globys.

Naftininkų suokalbis?

Jei viskas taip paprasta ir naudinga, kodėl CNG infrastruktūra nevystoma Lietuvoje? Atsakydami į šį klausimą pašnekovai beveik vienbalsiai teigė, kad tokią padėtį lemia naftos verslininkų lobizmas ir politikų manipuliacijos.

“Dar nuo premjero G.Vagnoriaus laikų Lietuvoje visaverčiais alternatyviais degalais laikomi tik biodyzelinas ir bioetanolis. Šioms programoms vystyti skiriamos nemažos lėšos, nors bandymai naudoti augalinės kilmės produktais atskiestus degalus daug ką smarkiai nuvylė. Pakanka prisiminti eksperimentą Klaipėdos autobusų parke, sukėlusį tikrą problemų griūtį: biodyzelinas yra gana geras tirpiklis, todėl, supylus jį į seno automobilio kuro baką, nuo pastarojo sienelių, taip pat visos kuro sistemos vamzdelių atšoko įvairios nuosėdos ir juo “pagirdyti” autobusai tapo itin dažni remonto dirbtuvių svečiai. Be to, švarusis kuras neišlaikė ir žiemos išbandymų - nuo šalčio jis stingo ir netiko naudojimui”, - pasakojo V.Globys.

Pašnekovai atkreipė dėmesį, jog prisiėmę tarptautinius įsipareigojimus mažinti aplinkos taršą (Lietuvoje per 70 proc. teršalų ir apie 200 pavojingų žmogui cheminių junginių išmeta kelių transporto priemonės), mūsų šalies politikai dėmesį skyrė tik atsinaujinančių kuro rūšių naudojimui, bet ne alternatyvų paieškai. Dėl šios detalės, paramos ir mokesčių lengvatų sulaukia tik biodegalų gamybos grandinėje dalyvaujantys verslininkai, rapsų ir grūdinių kultūrų augintojai.

Tuo tarpu energingas biokuro propaguotojas Jonas Šimėnas nesutiko su vertinimais, esą LPG ir CNG naudojimas yra būdas Kioto protokolo reikalavimams įgyvendinti, nes abejos dujos nėra atsinaujinančios.

“Reikėtų atkreipti dėmesį, kad LPG gaudamos kaip atlieka naftos perdirbimo metu, todėl turint “Mažeikių naftą” Lietuvai iš tiesų verta šį kurą naudoti. Tuo tarpu CNG, nepaisant aplinkosauginiu požiūriu gerų degimo parametrų, yra iškastinis kuras, kurį tenka pirkti iš Rusijos. Tai alternatyva, kurią vystyti mūsų šalyje niekas netrukdo, bet drauge niekas pernelyg ir neskatina”, - samprotavo J.Šimėnas.

Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad jau šiais metais Lietuva turėtų 2 proc. sunaudojamo kuro pakeisti biodegalais.

“Mes judame šios ribos link, tačiau ar reikalavimus įvykdysime greičiausiai priklausys nuo skaičiavimo metodikos. Vertinant padėtį 2005-ųjų gruodžio pabaigoje, tada į ES numatytus rėmus galbūt ir pavyks tilpti, tačiau turint galvoje visų metų sunaudojimą, situacija atrodys žymiai prasčiau, - pripažino J.Šimėnas. - Problemų nėra su gamyba - tiek biodyzelino, tiek bioetanolio gamyba funkcionuoja, tačiau pastarasis kuras beveik visas eksportuojamas. Normaliai naudojamas tik 5 proc. atskiestas dyzelinas”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (250)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Rekonstruojant Vilniaus oro uostą skrydžių Kaune padaugėjo penkis kartus (18)

Vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, Kaune skrydžių skaičius išaugo...

Velomaratono metu bus ribojamas eismas Vilniuje (10)

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 20 d. (sekmadienį) Vilniuje vyks dviračių...

Pristatė traukinio maršrutus, kuriais nemokamai veš dviračius (2)

Keleiviams pristatomi traukinių maršrutai į 5 regioninius parkus, o visomis šiomis kryptimis...

Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis lėktuvas (27)

Vilniaus oro uoste po daugiau nei mėnesį trukusios kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (19)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1120)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (64)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...