Spalio mėnesio Lietuvos makroekonomikos apžvalga

Untitled Document

Bendrasis vidaus produktas

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečio ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 2,6% ir veikiančiomis kainomis siekė 12,1 mlrd. Lt, o palyginamosiomis 1995 metų kainomis - 7,7 mlrd. Lt. Nors BVP augimas džiugina, reiktų pažymėti, jog trečio ketvirčio BVP buvo 4% mažesnis nei 1998 metais. Per devynis šių metų mėnesius BVP, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 2,2%.

Spalio mėnesį, lyginant su rugsėju, apdirbamosios pramonės produkcijos parduota 15,1% mažiau (be naftos perdirbimo produkcijos - 2,1% mažiau), o pagrindinis tai nulėmęs veiksnys buvo tai, jog pirmoje spalio pusėje vis dar tęsėsi "Mažeikių naftos" remontas, dėl ko per spalį "Mažeikių nafta" perdirbo tik 244,4 tūkst. tonų naftos (ankstesniais mėnesiais vidutiniškai buvo perdirbama 417,8 tūkst. tonų). Per paskutinius du 1999 metų mėnesius naftos koncernas perdirbo tik 360 tūkst. tonų žaliavos, o per du paskutinius šių metų mėnesius planuojama perdirbti apie 1 mln. tonų, kas turėtų padaryti teigiamą įtaką apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimams bei BVP. Apdirbamoji pramonė veikiančiomis kainomis sukuria apie 19% BVP.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė sumažinti kitų metų BVP augimo prognozę nuo Ūkio ministerijos prognozuojamų 3,5% iki 3%. Kadangi kai kurie biudžeto išlaidų straipsniai yra susieti su BVP (pvz. išlaidos krašto apsaugai, kurias siūloma mažinti), todėl tokį žingsnį galima vertinti kaip neskausmingą būdą sumažinti šias išlaidas. Naujoji Vyriausybė paskelbė savo programą, kurioje deklaruojami ketinimai mažinti mokesčius. Mokesčių mažinimu siekiama ne tik pagyvinti vidaus rinką, bet ir paskatinti legalizuotis šešėlinės ekonomikos atstovus. Jei šis žingsnis būtų sėkmingas, Statistikos departamentas galėtų užfiksuoti ir didesnį ekonomikos augimą (dabar šešėlinė ekonomika, ekspertų vertinimais sudaro 18-25% BVP).

Spalio mėnesio infliacija siekė 0,2% ir atitiko prognozes. Spalio mėnesio infliacija nulemta buvo 0,9% pabrangusių transporto prekių ir paslaugų, 0,1% - maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, 0,4% - drabužių ir avalynės prekių. Lapkritį tikimasi 0,4% infliacijos.

Lietuvos darbo birža paskelbė, kad spalio mėnesį nedarbo lygis sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 11,7%. Toks sumažėjimas užfiksuotas tik dėl to, kad Statistikos departamentas pateikė naują 1999 metų darbo jėgos rodiklį (ankstesniais mėnesiais nedarbo lygis buvo skaičiuojamas nuo 1998 metų darbo jėgos rodiklio), kuris siekia 1796,2 tūkst. žmonių ir yra 26,4 tūkst. didesnis už 1998 metų rodiklį. Nepadidinus bazės, nedarbo lygis būtų išaugęs iki 11,91%. Kad padėtis darbo rinkoje realiai nepagerėjo rodo tai, kad lyginant su rugsėju, spalį bedarbių skaičius išaugo 4,8%.

Užsienio prekyba

Per devynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos eksportas išaugo 27,9% iki 11,39 mlrd. Lt, o importas - 11,6% iki 15,76 mlrd. Lt. Užsienio prekybos deficitas sudarė 4,37 mlrd. Lt arba 13,1% BVP. Dėl to, kad eksportas auga sparčiau nei importas, užsienio prekybos deficito dalis BVP yra kiek mažesnė - pvz. 1999 metais šis rodiklis siekė 13,8%.

Tačiau rugsėjį, lyginant su rugpjūčiu, bendras Lietuvos eksportas sumažėjo 3,2% arba 43,8 mln. Lt, o importas padidėjo 3,3% arba 66,7 mln. Lt. . Eksportas rugsėjo mėnesį smuko dėl to, kad mineralinių produktų eksportas sumažėjo 30% (97,3 mln. Lt). Rugsėjį rekordinį lygį šiais metais pasiekė tekstilės gaminių eksportas, kuris lyginant su rugpjūčiu išaugo 16% ir sudarė 269,4 mln. Lt.

Importo augimas buvo nulemtas 12,7% arba 53,5 mln. Lt išaugusio mineralinių produktų importo.. kadangi absoliučios mineralinių produktų apimtys labai priklauso nuo naftos kainų, todėl galima lyginti eksporto bei importo apimtis neitraukiant mineralinių produktų. Atmetus mineralinius produktus, devynių mėnesių eksportas išaugo 21%, o importas - tik 2%, kas ir vėl verčia kalbėti apie neatsigaunančią vidaus rinką.

Oficialiosios tarptautinės atsargos rugsėjo mėnesį sumažėjusios 2,8%, per spalį išaugo 0,2% ir spalio pabaigoje sudarė 1,351 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinė oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimo priežastis buvo 31,5 mln. JAV dolerių padidėję atpirkimo sandoriai su nerezidentais. Oficialiųjų tarptautinių atsargų augimą pristabdė tai, kad sumažinus komercinių bankų privalomųjų atsargų normą nuo 10% iki 8%. Dėl šios priežasties komercinių bankų privalomosios atsargos užsienio valiutomis sumažėjo 22,9 mln. JAV dolerių. .

Fiskalinė politika

Galutiniais Finansų ministerijos duomenimis, spalio mėnesį į valstybės biudžetą surinkta 553,3 mln. Lt pajamų arba 58,1 mln. Lt pajamų daugiau, nei planuota ir mėnesio pabaigoje biudžeto pajamų atsilikimas nuo plano siekė 208,3 mln. Lt (4,2% planuotų pajamų). Spalio mėnesio valstybės biudžeto pajamos buvo net 18% didesnės nei rugsėjo, tačiau biudžeto pajamų surinkimo pagerėjimą lėmė ne pozityvūs pokyčiai, o dar konservatorių Vyriausybės pakeista ir nuo spalio 1 dienos įsigaliojusi PVM grąžinimo tvarka. PVM skirtumo likutį, susidariusį per mokestinį laikotarpį, galės susigrąžinti tik įmonės, patekusios į patikimų eksportuotojų sąrašus. Į tokius sąrašus nepatekusios įmonės PVM susigrąžinimo gali tikėtis tik po pusės metų, tačiau tik tuo atveju, jei neigiamas skirtumas susidarys tris mėnesius iš eilės. Tokiu būdu įmonės turės pusmetį kredituoti biudžetą, o tai be abejo stabdo ir eksporto plėtrą. Pirmasis šių pataisų poveikis pastebėtas jau spalio mėnesį, per kurį PVM surinkta 340,686 mln. Lt arba 64,16 mln. Lt daugiau nei vidutiniškai buvo surenkama per pirmuosius devynis mėnesius. Nepaisant "pagerėjimo" spalį, PVM per dešimt mėnesių surinkta 1,2% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kas rodo, jog vidaus rinka vis dar neatsigauna, o Lietuvos ekonomikos atsigavimas pagrįstas eksporto augimu. Naujosios PVM įstatymo pataisos stabdo eksporto augimą ir suteikia prielaidų manipuliuoti biudžeto rodikliais. Lapkričio mėnesį biudžeto pajamų surinkimas vėl pablogėjo - per pirmąsias 16 lapkričio dienų nesurinkta 41,26 mln. Lt planuotų pajamų. Nuo metų pradžios biudžeto pajamų atsilikimas nuo plano siekia 249,5 mln. Lt.

Naujoji R. Pakso Vyriausybė laikosi nuostatos mažinti dar konservatorių Vyriausybės parengto biudžeto pajamas bei išlaidas. Finansų ministerijos specialistų teigimu kitais metais biudžeto pajamas ketinama sumažinti apie 200 mln. Lt (Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo sumažinti BVP augimo prognozę nuo 3,5% iki 3% ir atitinkamai 300-350 mln. Lt mažinti nacionalinio biudžeto pajamas). Pajamos būtų mažinamos, nes kitais metais Vyriausybė planuoja sumažinti PVM už šildymą iki 9% (tai apie 55 mln. Lt sumažins pajamas), PVM statyboms ketinama mažinti iki 5% (tai apie 70 mln. Lt sumažins pajamas), sumažinti rinkliavas (55 mln. Lt). Seimo biudžeto ir finansų komitetas siūlė derėtis su TVF, kad kitais metais fiskalinis deficitas būtų padidintas iki 1,75% BVP, šią nuostatą palaikė ir naujoji Vyriausybė, tačiau po susitikimo su TVF atstovais Vyriausybė pareiškė ketinanti išlaikyti 1,4% BVP arba 682 mln. Lt fiskalinį deficitą. TVF kol kas nėra pareiškęs pritarimo PVM statyboms mažinimui ir reiktų pastebėti, jog atsigaunančios statybos jokiu būdu nesignalizuos apie klestinčią ekonomiką. Numatytą fiskalinį deficitą pasiekti bus sunku, nepaisant to, kad TVF leido kitaip klasifikuoti investicinių projektų, finansuojamų iš paskolų lėšas ir jų grąžinimą.

"Sodros" biudžeto deficitas per spalį išaugo apie 20 mln. Lt ir pasiekė 215 mln. Lt. Per dešimt mėnesių "Sodra" gavo 3,464 mlrd. Lt pajamų arba 266 mln. Lt (7%) mažiau nei planuota. Fondo išlaidos siekė 3,679 mlrd. Lt ir buvo 77 mln. Lt (2%) mažesnės nei planuota. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos "Sodros" biudžeto deficitas išaugs iki 250 mln. Lt. Naujosios Vyriausybės programoje numatyta, kad sujungti "Sodros" bei valstybės biudžeto mokesčių administravimą ir taip sumažinti mokesčio administravimo išlaidas. Taip pat bus siekiama sudaryti sąlygas privačių pensijų fondų veiklai, kad nuosekliai būtų pereita prie privataus kaupiamojo draudimo. "Sodra" vis dar ieško būdų kaip pristabdyti augantį deficitą - netrukus bus svarstomas klausimas dėl pensijų dirbantiems pensininkams mokėjimo bei kai kurių valstybinių pensijų atsisakymo. Apribojusi pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams "Sodra" prognozuoja sutaupysianti apie 80 mln. Lt.

Valstybės skola

Valstybės skola rugsėjo mėnesį padidėjo 182,5 mln. Lt ir lapkričio pradžioje sudarė 12,79 mlrd. Lt. Pagrindiniai veiksniai, nulėmę valstybės skolos augimą buvo tai, jog tiesioginė vidaus skola išaugo 88,2 mln. Lt, o tiesioginė užsienio skola - 167,8 mln. Lt.

Spalio mėnesį užsienyje buvo išplatinta trijų metų trukmės litais nominuota 100 mln. Lt Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisija, todėl sumažėjo poreikis skolintis vidaus rinkoje. Per lapkričio mėnesį vidaus rinkoje jau išplatinta 60 mln. vertės VVP ir jei mėnesio pabaigoje pavyks sėkmingai išplatinti 40 mln. Lt VVP emisiją, tai šiais metais VVP gali būti ir nebeleidžiami.

Kol kas Vyriausybė oficialiai planuoja panašų į konservatorių Vyriausybės fiskalinį deficitą, todėl bent jau teoriškai neturėtų reikti skolintis didesnės sumos nei planavo ankstesnė Vyriausybė, apie kurios planus galite paskaityti praeito mėnesio makroekonomikos apžvalgoje.

“Snoras – Jūsų tarpininkas”
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Rinkos

Rinkos dalyviai teigiamai sureagavo į ECB pasisakymus dėl monetarinės politikos

Ketvirtadienį ECB nustebino rinkas pranešus apie keičiamas obligacijų supirkinėjimo taisykles. Kaip ir buvo tikėtasi, indėlių palūkanos toliau liko neigiamos ir lygios -0,4 proc., fiksuotos palūkanos lygios 0,00 proc., o ribinio skolinimo +0,25 proc.

„Rosneft“ akcijos pabrango iki istorinio maksimumo (22)

Rusijos bendrovės "Rosneft" akcijos pabrango daugiau kaip 6 proc. rytinėje prekyboje Maskvos biržoje. Akcijos vertė vienu metu pasiekė 380 rublių - istorinį rekordinį lygį.

Lapkričio mėnesį Kinijos importas kilo sparčiau nei eksportas (1)

Europos indeksai trečią dieną iš eilės demonstravo ženklius vertės kilimus investuotojams laukiant šiandien vyksiančio ECB susitikimo, kurio metu, tikimasi, kad bus pranešta apie kiekybinio skatinimo politikos pratęsimą.

Investuotojai aktyviai kėlė bankų akcijas

Antradienį Europoje bankinis sektoriaus buvo lyderis Stoxx Europe 600 sudėtyje kildamas net 4,38 proc. ir pasiekdamas aukščiausią lygį nuo pat šių metų sausio mėnesio.

„Biržos laikmatis“: JAV akcijų indeksų vertės grįžo prie istorinių aukštumų

Vakar akcijų rinkose vyravo ramios, labiau teigiamos nuotaikos, kuriomis šįryt gyvena ir Azijos rinkos. Pagrindinių Japonijos ir Kinijos akcijų indeksų vertės auga 0,5 – 0,9 procento. Pasirodžius naujienoms, kad trečiąjį ketvirtį Australijos ekonomika susitraukė labiausiai nuo 2008 metų, pinga šios šalies valiuta.