Rinkų nuotaiką lemia centrinių bankų veiksmai

Šįryt optimizmo jau gerokai mažiau. Azijos biržų indeksai smunka – NIKKEI nukrito 1,57 proc., „Hang Seng“ smuko 1,15 procento. Azijos indeksų nuosmukį paskatino prastesnis, negu tikėtasi, Kinijos pasitikėjimo rodiklis. Baltijos šalių biržose neslūgsta investuotojų dėmesys „Aprangos“ ir „Tallinna Vesi“ akcijoms.
Rinkų nuotaiką lemia centrinių bankų veiksmai
© AFP/Scanpix

Vakar akcijų rinkos teigiamai vertino centrinių bankų pasiryžimą naudoti netradicines skatinimo priemones, tačiau šįryt optimizmo jau gerokai mažiau. Azijos biržų indeksai smunka – NIKKEI nukrito 1,57 proc., „Hang Seng“ smuko 1,15 procento. Azijos indeksų nuosmukį paskatino prastesnis, negu tikėtasi, Kinijos pasitikėjimo rodiklis. Naftos kainos taip pat mažėja, o EUR/USD kursas nukrito žemiau 1,3 dolerio už eurą ribos. Šiandien vertėtų atkreipti dėmesį į skelbiamus JAV rodiklius, ypač į Filadelfijos FED gamybos pasitikėjimo rodiklį ir naujų bedarbių skaičių.

Trečiadienį Baltijos biržose dominavo akcijų pirkėjai – Vilniaus biržos indekso OMXV vertė padidėjo 0,45 proc., Talino OMXT – 0,30 procento. Bendra apyvarta, lyginant su antradieniu, sumažėjo trečdaliu – iki 0,6 mln. eurų. Didžiausia buvo „Aprangos“ (kaina +2,02 proc.) akcijų apyvarta – 0,24 mln. eurų. Panašu, kad pastovus pajamų augimas, teigiamos analitikų rekomendacijos ir pasirodę pranešimai apie susijusių asmenų vykdytą pirkimą į šią poziciją vilioja vis daugiau investuotojų. Vakarykštės prekybos metu susidomėjimą „Aprangos“ akcijomis parodė ir vietos, ir užsienio investuotojai, buvo sudaryta ne tik nemažai (47 vnt.) automatinio įvykdymo sandorių, bet ir keli stambesni tiesioginiais sandoriai. Dabartinė kaina (2,02 euro) yra didžiausia nuo 2011 metų kovo mėnesio, o nuo šių metų pradžios bendrovės akcijos jau pabrango 22,8 procento. Toks staigus kilimas didina kainos korekcijos tikimybę, vis dėlto artimiausių mėnesių tendencija didžiąja dalimi priklausys nuo 3 ketvirčių pelno, kurį planuojama paskelbti lapkričio 6 dieną. Talino biržoje „Tallinna Vesi“ (kaina +2,33 proc.) akcijos brango po to, kai buvo pranešta apie bendrovei palankų Estijos aukščiausiojo teismo sprendimą.

Šiandien ypatingų pokyčių Baltijos biržose nesitikime išvysti. Investuotojai daugiausiai seks pasaulinių rinkų tendencijas, kurios šįryt žada kainų sumažėjimą, tuo tarpu likvidumas išliks žemesnis už vidutinį.

SEB
Registruoti (0) Anonimiški (0)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Rinkos

Dėl Rusijos rublio – kardinalus posūkis (177)

Rublio kursas dolerio atžvilgiu didėja rekordiniais tempais. Kaip tai paveiks Vakarų pastangas išstumti Maskvą iš Ukrainos?

Įtampa derybose dėl Graikijos finansavimo atnaujinimo artėja aukščiausio taško link

Pagrindinių JAV akcijų indeksų vertės ketvirtadienį, nors ir nežymiai, sumažėjo (S&P 500 -0,08 proc., DOW JONES -0,04 proc., NASDAQ -0,06 proc.). Vakar paskelbta JAV makroekonominė informacija dar kartą prasilenkė su analitikų lūkesčiais. Kita vertus, nauji duomenys patvirtina savaitės viduryje paskelbtoje Federalinės rezervų sistemos (FED) ataskaitoje apie ūkio būklę (angl. Beige Book) pateiktas išvadas apie itin blogo oro nulemtą ekonomikos sulėtėjimą pirmąjį ketvirtį. Kovą pradėtų statyti būstų skaičius (926 tūkst.) gerokai atsiliko nuo prognozių (1040 tūkst.), tačiau ūgtelėjo 2 proc. palyginti su vasario mėnesiu, kai rodiklis susitraukė net 15,3 procento. Pirmąjį pavasario mėnesį išduotų statybos leidimų skaičius (1039 tūkst.) smuktelėjo 5,7 proc. palyginti su vasariu, tačiau tebelenkia rodiklio vidutinę reikšmę 2014-aisiais (1033 tūkst.). Tiesa, FED padalinio Filadelfijoje verslo pasitikėjimo rodiklis balandį ūgtelėjo iki 7,5 punkto (tikėtasi 1,5 punkto mažiau), o kas savaitę skelbiamas naujų bedarbių paraiškų skaičius (294 tūkst.) jau šešias savaites iš eilės išlieka žemiau 300 tūkst. ribos. EUR/USD kursas ketvirtadienį sustiprėjo 0,7 proc. ir šįryt balansuoja ties 1,075 JAV dolerio už eurą.

Graikijos situacija investuotojams tampa vis aktualesnė

Europos akcijų rinkose vakar dieną jautėsi įtampa dėl Graikijos. Dar trečiadienį reitingų agentūra Standard & Poor sumažino Graikijos skolų reitingą nuo B- į CCC+, dėl esančios šalies ekonomikos neapibrėžtumo. Taip pat Vokietijos finansų ministras pasisakė, kad Graikijos Vyriausybė turi atsakingiau žiūrėti į esamą situaciją ir stengtis dėti visas pastangas patvirtinti griežtesnių taupymo priemonių planą, o nekurti iliuzijas Graikijos piliečiams apie tvarią šalies situaciją. Bendrai vakar dieną Stoxx Europe 600 krito -0,76 proc., o Vokietijos DAX net -1,9 proc. Atrodo, kad pastaruoju metu dauguma investuotojų stengiasi kuo greičiau fiksuoti pelnus ir mažinti turimas pozicijas.

ECB vadovas patenkintas kiekybinio skatinimo programos rezultatais

Pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai vakar vienodai kilo aukštyn (S&P 500 +0,51 proc., EURO STOXX +0,50 proc.). EUR/USD kursas trečiadienį pasistiebė 0,3 proc. (šįryt 1 EUR: 1,067 USD). JAV iždo obligacijos kiek atpigo, o Vokietijos vyriausybės obligacijos nestabdomai brangsta toliau (10 metų trukmės obligacijų pajamingumas šįryt siekia atitinkamai 1,9036 proc. ir 0,1006 proc.).

Pasaulinė naftos kaina davė kilimo pagreitį didiesiems Europos ir JAV indeksams

Trečiadienį optimistines investuotojų nuotaikas (Stoxx Europe 600 +0,57 proc.; DAX +0,03 proc.) skatino ECB prezidento pasisakymai, kad euro zonos kiekybinis ekonomikos skatinimas tęsis tol kol bus matomas aiškus infliacijos pagerėjimas. Graikijos biržos ši optimizmo banga nepalietė (ASE indeksas -1,94 proc.), investuotojams aktyviai pardavinėjant banko „Piraeus Bank“ akcijas, kurių vertė susitraukė net 13,18 proc. Trečiadienį žaliavinės naftos kaina Brent Oil stiebėsi net 3,24 proc. (60,32 JAV doleriai už naftos barelį), o šiandien dieną jau pokytis yra pasiekęs +4,84 proc. (63,24 JAV doleriai už barelį naftos). Pagrindinis aspektas, dėl kurio naftos kaina auga tokiais tempais, tai spekuliacijos, kad investuotojai mato JAV skalūninių energijos šaltinių bumo lėtėjimą, kuris tiesiogiai rinkoje sumažins pasiūlą, augant kitų iškastinių energijos šaltinių paklausai (šiuo atžvilgiu žaliavinės naftos).