Nuotaikos investuotojams nepagadino netolygiai atsigaunančią JAV būsto rinką rodantis naujų namų pardavimo liepą rodiklis, sumažėjęs antrą mėnesį iš eilės (412 tūkst., nors tikėtasi 430 tūkst.). Tiesa, Markit paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis, nors ir sulėtinęs! tempą, rugpjūčio mėnesį viršijo prognozes (58,5 punkto, nors tikėtasi 58 punktų). JAV doleris toliau stiprėja visų pagrindinių valiutų atžvilgiu, o EUR/USD kursas kirto 1,32 JAV dolerio už 1 eurą ribą.
Senajame žemyne – kito pobūdžio rekordai. Vakar paskelbtas Vokietijos IFO pasitikėjimo verslu rodiklis atnaujino diskusijas dėl euro zoną iš recesijos išvedusios Vokietijos atsparumo regiono bėdoms ir išorės poveikiams – indeksas, kurio reikšmė apskaičiuojama remiantis 7 000 verslo vadybininkų apklausos duomenimis, smuko 4 mėnesį iš eilės iki 106,3 punkto (laukta 107 punktų). ECB prezidento M. Dragio demonstruojamas pasirengimas plėsti ECB vykdomos pinigų politikos skatinamąją poziciją Europos šalių vyriausybių obligacijų pelningumą smukdo žemiau 0 proc. (Vokietijos 2 m. trukmės obligacijų „pelningumas“ siekia -0,04 proc.), o akcijų rinkas kelia aukštyn (EURO STOXX +2,16 proc., Vokietijos DAX +1,83 proc., tik Didžiosios Britanijos FTSE 100 -0,04 proc.).
Šiandien Minske vyksta Muitų Sąjungos susitikimas, kuriame dalyvauja Europos Sąjungos atstovai bei Ukrainos ir Rusijos prezidentai. Rinkos dalyvių lūkesčiai dėl Ukrainos krizės suvaldymo formuojami naujienų iš konflikto zonos „triukšme“. Ginkluotai kovai Ukrainos rytuose tebevykstant, Rusijos pareigūnai atskleidžia planus nedelsiant siųsti antrąjį humanitarinės pagalbos konvojų. Ukrainos prezidentas P. Porošenko pirmadienį paleido buvusio šalies vadovo sukompromituotą parlamentą ir paskelbė apie spalio 26 d. vyksiančius pirmalaikius rinkimus.
Šiandien ekonominiame rodiklių kalendoriuje daugiausia dėmesio sulauks JAV duomenys: liepos mėn. ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai (tikimasi 7 proc. augimo) ir rugpjūčio mėn. vartotojų pasitikėjimo indeksas (prognozuojama 89 punktai).
Baltijos šalyse biržų indeksų kryptys smarkiai išsiskyrė. OMXT vertė augo 0,83 proc., ir judėjo ta pačia kryptimi kaip ir didžiųjų Vakarų Europos valstybių indeksai. Tuo tarpu Vilniuje (OMXV -0,78 proc.) investuotojai buvo linkę akcijas pardavinėti. „Tallink Grupp“ (+2,30 proc.) akcija kyla jau 3 prekybos sesijas iš eilės. Didelė akcijų pasiūla buvo išsemta, o pirkėjai panorę įsigyti didesnį akcijų kiekį yra priversti didinti akcijos kainą. Vilniaus biržoje oficialiajame prekybos sąraše brango viena akcija, o aštuonios atpigo. Daugiausiai sandorių sudaryta „Šiaulių banko“ akcijomis (24), kaina smuko 1,35 procento. Investuotojai ir toliau turėtų išlikti atsargūs, o optimizmo į rinką galėtų įnešti geri bendrovių pusės metų rezultatai.
