Ryški indekso vertės korekcija prasidėjo iškart po plačiai per pasaulį nuvilnijusios žinios apie Kinijos juanio devalvavimą. Per pastarąją savaitę indeksas EURO STOXX 50 prarado 12 proc. savo vertės, tad lengvai ištirpo visas nuo metų pradžios sukauptas vertės prieaugis.
Senokai regėto masto pokyčiai pirmadienį užfiksuoti ir akcijų rinkoje kitapus Atlanto (S&P 500 -3,94 proc., DOW JONES -3,57 proc., NASDAQ -3,82 proc.). Akcijų indeksas S&P 500 per dvi paskutines prekybos sesijas smuko 7 proc. – labiausiai nuo pat 2008-ųjų gruodžio, o nuo metų pradžios indekso vertė sumenkusi 8 procentais.
Pirmadienį abiejose Atlanto pusėse labiausiai pigo energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis indeksuose siekė 5-8 proc.). Tiesa, vakar 6 proc. atpigusi nafta šįryt bando nedrąsiai kopti aukštyn (WTI rūšies 38,7, „Brent“ – 43,05 JAV dolerio už barelį). Šįryt teigiamos pagrindinių Europos ir JAV akcijų indeksų ateities sandorių vertės žada nežymius pragiedrulius.
Kita vertus, Kinijoje aktyvus akcijų išpardavimas tęsiasi (09:25 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE -6,53 proc.). Antradienį Federalinės rezervų sistemos (FED) padalinio Atlantoje vadovas Denisas Lockhartas išreiškė nuomonę, kad, nors stiprus JAV doleris, silpnas Kinijos juanis ir tebemažėjanti naftos kaina riboja JAV ekonomikos perspektyvas, FED sprendimas kelti palūkanų normą iki šių metų pabaigos vis dar tikėtinas.
Dar mėnesio pradžioje Federalinio atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) narys teigė tokį sprendimą remsiantis jau rugsėjo mėnesį, nebent iki tol smarkiai suprastėtų JAV makroekonominė informacija. Nors ekonominiai rodikliai nemalonių staigmenų pastaruoju metu nepateikė, vakar kalbėjęs D. Lokhartas vengė konkretumo.
Šiuo metu „Bloomberg“ naujienų agentūros apskaičiuojama tikimybė, kad FED ryšis veikti jau kitą mėnesį vyksiančiame susirinkime, siekia vos 26 procentus. Euras, kita vertus, sumišusiems finansų rinkų dalyviams netikėtai tapo saugios užuovėjos investicija – vakar EUR/USD kursas kilo daugiau negu 2 proc. ir net buvo kirtęs 1,17 JAV dolerio už eurą ribą (šįryt 1 EUR: 1,1565 USD).
Ekonominių rodiklių kalendorių šiandien užpildys ir investuotojų dėmesį bandys susigrąžinti didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos ir JAV makroekonominė informacija. Galutiniu vertinimu, antrąjį metų ketvirtį euro zonos lyderės ekonomika augo 0,4 proc., o palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai – 1,6 procento.
Prognozuojama, kad tyrimų instituto IFO apskaičiuojamas verslo klimato ir ateities lūkesčių rodiklis rugpjūtį kiek suprastėjo (107,6 ir 102 punktai atitinkamai, palyginti su 108 ir 102,4 punkto liepą), nors esamą padėtį respondentai, manoma, vertina taip pat (113,9 punkto). Šiandien skelbiami JAV rodikliai turėtų maloniai nustebinti.
Manoma, kad Konferencijos tarybos apskaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugpjūtį pastebimai atsitiesė (93,4 punkto, palyginti su 90,9 punkto liepą). Tolesnę plėtrą būsto rinkoje turėtų patvirtinti ir naujų namų pardavimo rodiklis (+5,8 proc. – iki 510 tūkst.).
Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 4,75 metų terminui pasiskolino 40 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 75,8 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą 1,9 karto. Gegužės mėnesį išleista penkerių metų trukmės emisija papildyta jau penktą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 91 mln. eurų.
Vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,969 proc. ir, palyginti su rugpjūčio 3 dieną vykusiu šios emisijos papildymo aukcionu, buvo 0,035 proc. punkto mažesnis. Globalus akcijų išpardavimas neaplenkė ir Baltijos biržų, o indeksų reikšmės krito seniai matytu dydžiu (OMXV -3,36 proc., OMXR - 4,22 proc., OMXT -5,00 proc.). Aktyviausi rinkoje buvo smulkieji vietos investuotojai – biržose buvo sudaryta daugiau negu 2 tūkst. sandorių, o apyvarta viršijo 3,5 mln. eurų. Oficialiajame prekybos sąraše beveik visos akcijos smuko nuo 2 iki 6 proc., o itin nepasisekė pastaruoju metu labiausiai pabrangusioms bendrovių akcijoms.
Vilniaus biržoje didžiausias pardavėjų spaudimas teko „Grigiškių“ (-8,77 proc.) akcijoms, taip pat daug sandorių sudaryta Šiaulių banko (-3,77 proc.) ir TEO LT (-2,45 proc.) akcijomis. Talino biržoje pardavėjai stengėsi atsikratyti didžiausiu likvidumu pasižyminčiomis akcijomis – „Tallink Grupp“ (-6,53 proc.), „Silvano Fashion Group“ (-6,87 proc.), „Olympic Entertainment Group“ (-5,29 proc.), o tarp Latvijos bendrovių daugiausiai dėmesio sulaukė farmacininkės „Grindeks“ (-7,83 proc.) ir „Olainfarm“ (-7,12 proc.).
Verta pastebėti, kad ši investuotojų panika nebuvo paremta suprastėjusiais bendrovių rezultatais ar ateities perspektyvomis, todėl, pagerėjus nuotaikoms Vakarų Europos rinkose, labai tikėtina ir akcijų verčių Baltijos biržose korekcija aukštyn.
