Pirmą metų ketvirtį euro regiono šalys planuoja pasiskolinti finansų rinkose 157 mlrd. eurų, trečdalį šios sumos pasiskolins Italija (53 mlrd. eurų). Metų pabaigoje netikėtai nuvylė Ispanija. Paskutinę pernai metų darbo dieną valdžia netikėtai pareiškė, kad šalies deficitas 2011 metais buvo didesnis, negu planuota. Ispanijos biudžeto deficitas buvo 8 proc., nors oficialiai planuotas 6 proc., o investuotai tikėjosi 6,9 proc. deficito. Nesugebėjimas įvykdyti planą nepadidina pasitikėjimo Ispanija, tiesa, naujasis premjeras, panašu, nusiteikęs taupyti griežčiau. Prancūzijos ir Vokietijos vadovai susitinka po savaitės sausio 9 d. Berlyne ieškoti tolesnių krizės sprendimų.
Kinija, panašu, atsispiria Europos problemoms. Kinijos gamybos pasitikėjimo rodiklis gruodį padidėjo iki 50,3, nors tikėtasi tik 49,1. Baltijos šalių vidaus paklausa išlieka palyginti stipri. Estijos mažmeninės prekybos apyvartą lapkritį padidėjo 3 proc. (spalį – 5,0 proc.), Latvijos – 7,6 proc. (spalį – 4,9 procento). Vidaus paklausa Baltijos šalyse sparčiai nelėtėja ir tai padeda bent iš dalies atsispirti nepalankioms euro zonos ūkio tendencijoms.
Nuo naujų metų – svarbūs pasikeitimai Europos centrinio banko (ECB) valdyboje. Pasikeitė du ECB valdybos nariai. Atsistatydinusį Vokietijos atstovą J. Starką pakeitė Vokietijos Finansų ministerijos sekretorius J. Asmusenas. Starkas atsistatydino dėl nepritarimo ECB sprendimui pirkti Ispanijos ir Italijos vertybinius popierius antrinėje rinkoje. Jo nuomone, taip ECB netiesiogiai padeda vyriausybėms skolintis pigiau, o būtent pernelyg pigus skolinimasis ir yra dabartinės finansų krizės priežastis. Kitą buvusį ECB valdybos narį italą L. B. Smaghi pakeitė Prancūzijos iždo vadovo pavaduotojas B. Coeure. Italas buvo priverstas atsistatydinti anksčiau laiko, nes, pasibaigus buvusio ECB vadovo prancūzo Ž. K. Trišė kadencijai, Prancūzija reikalavo sustiprinti šalies atstovavimą centriniame banke. Abu nauji ECB nariai yra labiau susiję su politikais. Tai, viena vertus, gali daryti neigiamą įtaką ECB nepriklausomybei, kita vertus, padės lanksčiau žiūrėti į ECB dalyvavimą skolų krizės sprendime.
Vilniaus biržos indeksas OMXV 2011 metais krito 27 procentais
Paskutinė praėjusių metų prekybos sesija netikėtumų neatnešė – OMXV sumažėjo 0,06 proc., pigo ir brango vienodas skaičius akcijų – po 7. Dėmesio centre išliko „Invaldos“ (-2,6 proc.) ir „City Service“ (-2,5 proc.) akcijos, kurias pirko investuotojas, orientuotas į OMXB10 indekso sudėtį, tuo tarpu pardavėjai skubėjo realizuoti prieš tai buvusių dviejų dienų augimą. Iš viso šiemet Vilniaus biržos indeksas OMXV sumažėjo 27,07 proc. – daugiausiai iš Baltijos biržų indeksų. Talino biržos OMXT smuko 22,94 proc., o mažiau likvidžios Rygos biržos OMXR – 5,68 procento. Toks didelis Vilniaus biržos indekso nuosmukis neturėtų stebinti – net trečdalį jo sudarė banko „Snoras“ akcijų kainos prilyginimas nuliui po jų nacionalizavimo, kita vertus, didesnis nuosmukis visada reiškia daugiau ateities alternatyvų, nes gali paskatinti augimo alternatyvų ieškančių investuotojų sugrįžimą į rinką.
Metų pradžia – metas atkreipti dėmesį į pelningas ir dividendus mokančias bendroves
Pirmąją naujųjų metų savaitę likvidžios prekybos tikėtis neverta – prireiks šiek tiek laiko, kol rinkos dalyviai išsijudins po ilgo švenčių laikotarpio. Kita vertus, akcijų kainos bus labiau linkusios smukti, negu kilti, visų pirma todėl, kad susiję asmenys nuo šiandien nebegali pirkti savo bendrovių akcijų iki metinių rezultatų paskelbimo. Tikėtis užsienio investuotojų aktyvumo kol kas taip pat neverta. Pasibaigus metams pats metas pradėti dairytis stabilius pinigų srautus generavusių, pelningai dirbusių ir paprastai dividendus mokančių bendrovių akcijų. Smukusios kainos tik padidino tokių akcijų galimą dividendų pajamingumą, kartu padidėjo tokių investicijų patrauklumas. Žinoma, kol kas sunku prognozuoti bendrovių akcininkų susirinkimų, kurie vyks pavasarį, sprendimus dėl pelno paskirstymo, tačiau galima prisiminti bendroves, kurios mokėjo neblogus dividendus pernai.
