Rugpjūtį S&P 500 akcijų indeksas smuko 6,47 proc. (nuo metų pradžios -5,20 proc.), o didžiųjų euro zonos bendrovių akcijas įvertinantis EURO STOXX – net 8,77 proc. (nuo metų pradžios +4,26 proc.). EUR/USD kursas per tą patį laikotarpį kilstelėjo 2,07 proc. (nuo 1,0984 iki 1,1211 JAV dolerio už eurą), o skirtumas tarp 10 metų termino JAV iždo obligacijų ir Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumų susitraukė nuo 1,52 proc. iki 1,3855 procento.
Rugpjūčio 31-ąją „Bloomberg“ naujienų agentūros apskaičiuojama tikimybė, kad JAV Federalinė rezervų sistema (FED) kels palūkanų normą jau rugsėjį, siekė 38 proc., nors per visą mėnesį kito itin plačiose ribose – nuo 24 iki 55 procentų.
Per tris vasaros mėnesius Kinijos akcijų indeksas SHANGHAI COMPOSITE smuko daugiau negu 30 proc. (rugpjūtį – 13,5 proc.).
Šįryt paskelbti Kinijos verslo pasitikėjimo rodikliai, nors ir atitiko lūkesčius, neleidžia išsisklaidyti diskusijoms apie Azijos milžinės ekonomikos sulėtėjimą. Oficialiaisiais duomenimis, rugpjūtį Kinijos gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis susitraukė iki 49,7 punkto, o „Markit Economics“ tyrimų instituto skelbiamas analogiškas įvertis – iki 47,3 punkto, arba žemiausio lygio nuo pat 2009-ųjų kovo.
Šįryt Azijos akcijų rinkose laikosi išpardavimo nuotaikos (09:25 Lietuvos laiku SHANGHAI COMPOSITE -1,97 proc., Japonijos NIKKEI 225 -3,84 proc.), o šios, tikėtina, prisidės prie tolesnės pagrindinių Europos ir JAV akcijų indeksų vertės korekcijos (vakar EURO STOXX -0,52 proc., S&P 500 -0,84 proc.). Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – informacija iš euro zonos ir JAV. Prognozuojama, kad nedarbo lygis didžiausioje regiono ekonomikoje Vokietijoje rugpjūtį išliko 6,4 proc., o euro zonoje liepą siekė 11,1 procento.
Vakar paaiškėjo, kad metinė infliacija regione rugpjūtį siekė 0,2 proc. (laukta +0,1 proc.), taigi išliko to paties lygio jau tris mėnesius iš eilės. Manoma, kad ISM tyrimų instituto apskaičiuojamas verslo pasitikėjimo rodiklis parodys kiek sumažėjusį aktyvumą JAV gamybos sektoriuje (rugpjūtį 52,5 punkto). Baltijos šalių biržose vasara pasibaigė ramiai (OMXV +0,06 proc., OMXR +0,58 proc., OMXT -0,39 procento).
Paskelbta, kad UAB „Lietuvos energija“, kuri yra pagrindinė LESTO, „Lietuvos dujos“ ir „Lietuvos energijos gamyba“ akcininkė, pasiūlė sušaukti bendrovių neeilinius akcininkų susirinkimus dėl tarpinių dividendų paskirstymo. Bus siūloma išmokėti atitinkamai 0,036, 0,0356 ir 0,0042 euro už akciją dydžio dividendus (dividendų pajamingumas siektų 3,88 proc., 4,14 proc. ir 0,51 procento). Taip pat paaiškėjo LESTO ir „Lietuvos dujų“ sujungimo į vieną bendrovę sąlygos.
Naujosios bendrovės pavadinimas bus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), o reorganizavimo sąlygose numatoma, kad už vieną LESTO akciją atiteks 1,09206846 ESO akcijos, o už vieną „Lietuvos dujų“ akciją – 0,80871354 naujai steigiamos bendrovės akcijos.
Investuotojai naujienas galės įvertinti jau šiandien, nes vakar, bendrovių prašymu, prekyba buvo sustabdyta. Vakar pasipylė bendrovių pusės metų ir antrojo ketvirčio rezultatų „lietus“.
Pieno perdirbimo bendrovės vis dar išgyvena sudėtingą periodą. „Rokiškio sūris“ pirmąjį pusmetį gavo 101 mln. eurų pajamų, arba 21,8 proc. mažiau, o grynasis pelnas buvo 0,99 mln. eurų, arba 23 proc. mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
„Vilkyškių pieninės“ pajamos sumenko 29,7 proc. – iki 39 mln. eurų, o grynojo pelno uždirbta 0,29 mln. eurų, arba 3,8 karto mažiau nei pirmąjį pusmetį pernai. „Žemaitijos pieno“ grynasis pelnas pirmąjį pusmetį sumenko 39,5 proc. – iki 1,42 mln. eurų, o „Pieno žvaigždės“ patyrė 0,5 mln. eurų grynojo nuostolio. „City Service“ (+0,64 proc.) grupės tęsiamos veiklos pajamos pirmąjį pusmetį smuko 9,8 proc. – iki 84 mln. eurų, o grynasis tęsiamos veiklos pelnas išaugo 31,7 proc. – iki 4 mln. eurų.
Vis dėlto, įvertinus nutrauktą veiklą, grynasis pelnas lyginant su pernai sumažėjo 9,7 procento. Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 6 metų terminui pasiskolino 20 mln. eurų.
Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 35,45 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą 1,77 karto. Praėjusių metų rugpjūtį išleista septynerių metų trukmės emisija papildyta jau šeštą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 90 mln. eurų.
Vidutinis svertinis pelningumas siekė 1,086 proc. ir, palyginti su birželio 29 dieną vykusiu šios emisijos papildymo aukcionu, buvo 0,196 proc. punkto mažesnis.
