Europos centriniam bankui (ECB) ruošiantis ketvirtadienį vyksiančiam posėdžiui, pradinis vartotojų kainų indekso įvertis patvirtino infliacinį spaudimą euro zonoje toliau mažėjant. Metinė infliacija euro zonoje rugsėjo mėnesį smuko 0,1 procentinio punkto iki 0,3 proc. – lygio, fiksuoto dar 2009 m. spalio mėnesį. Nedarbas euro zonoje, nors ir atitiko prognozes, rugpjūtį išliko arti istoriškai aukščiausio 12 proc. lygio (11,5 proc.), plačiai svyruodamas atskirose šalyse narėse – nuo 4,7 proc. Austrijoje iki 24,4 proc. Ispanijoje. Regiono ekonominiam aktyvumui toliau silpnėjant, garsiai diskutuojama apie naujų priemonių ūkiui skatinti būtinumą. Nors ECB pirmininkas M. Dragis vis stengiasi priminti, jog „viltį atkurti“ gali tik kartu vykdomos struktūrinės reformos ir apgalvota fiska! linė politika, didžiausias investuotojų dėmesys tenka ir, neišvengiamai, spaudimas auga būtent ECB vykdomai pinigų politikai. ECB rytojaus posėdyje, neabejojama, bazinių palūkanų normų nekeis, o rinkos dalyviai pirmiausia laukia tikslių detalių dėl spalį planuojamų obligacijų supirkimo programų įgyvendinimo (EURO STOXX +1,22 proc., Vokietijos DAX +0,55 proc., Prancūzijos CAC 40 +1,33 proc.). EUR/USD kursas, reaguodamas į infliacijos ir darbo rinkos rodiklius, vakar buvo nusiritęs iki 1,2580 JAV dolerio už 1 eurą lygio.

Nuotaikas kitapus Atlanto kiek slogesnės (S&P 500 -0,28 proc., DOW JONES -0,17 proc., NASDAQ -0,28 proc.). Sulėtėjusi pramonės gamyba ir Europoje, ir Azijoje keičia pasaulinės naftos paklausą ir, neišvengiamai, traukia naftos kainas žemyn – dar birželio pradžioje pradėjusios pigti Brent naftos kaina krito iki 2012 m. vasaros lygio ir šiuo metu siekia 94,94 JAV dolerio už barelį. Pripratusius prie dažniausiai itin pozityvių makroekonominių naujienų, investuotojus vakar nuvylė ir žinia apie rugsėjo mėnesį netikėtai sumažėjusį vartotojų pasitikėjimo rodiklį (86 punktai, nors tikėtasi 6,5 punkto daugiau). Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje – ISM gamybos pasitikėjimo rodiklis (laukiama sumažėjimo iki 58,5 punkto, palyginti su 59 punktais rugpjūtį) ir ADP Inc. agentūros skelbiama užimtųjų pokyčio prognozė (tikimasi, kad rugs! ėjį buvo sukurta 205 tūkst. naujų darbo vietų, t. y. 44 proc. daugiau negu praėjusį mėnesį).

Baltijos šalių rinkos. Nors Vilniaus biržos indeksas OMXV ūgtelėjo 0,57 proc., investuotojai nepasidavė prognozėms ir išliko pasyvūs. Tuo tarpu Talino biržoje (OMXT +0,47 proc.) prekyba buvo gerokai aktyvesnė. Sudėtinga Ukrainos ir Rusijos konflikto lemiama geopolitinė situacija stabdo vietos ir užsienio investuotojų norą įsigyti Lietuvos bendrovių akcijų. Netikrumo į Vilniaus biržą įneša ir tai, kad nuo metų pradžios indekso OMXV vertė yra pakilusi 8,66 proc., tuo tarpu Talino ir Rygos indeksai OMXT ir OMXR šiemet krito atitinkamai 6,42 proc. ir 7,66 procento. Šis išsiskyrimas neramina investavusius Vilniuje, todėl net menkiausias neigiamas signalas gali netikėtai sukelti akcijų išpardavimą, siekiant apsidrausti ir realizuoti uždirbtą pelną. „Invalda LT“ pranešė, kad kartu su partneriais (bankininku A. Žiugžda ir kitais neįvardintais profesionaliais bankininkais) sieks įsigyti „Finastos“ grupę: banką, finansų maklerio ir turto valdymo įmones. Lietuvos bankas tam suteikė leidimą, kuris galioja iki 2015 metų kovo 31 dienos. Šiandien rugsėjo ir 9 mėnesių pardavimo apimtis skelbs „Apranga“ (+0,75 proc.) ir „Baltika“ (-1,22 proc.), todėl investuotojų dėmesys gali nukrypti į prekybą šių bendrovių akcijomis. Primename, kad nuo šiandien iki ketvirčio rezultatų paskelbimo dienos prekyboje nebegali dalyvauti susiję asmenys, todėl ilgainiui sumažėjusi paklausa kai kurių bendrovių akcijoms gali pasireikšti neigiamais kainų pokyčiais.