Didžiąja dalimi dėl šių priežasčių šis elementas itin paklausus gaminant puslaidininkius, raketų kurą, kompiuterių kietuosius diskus, dalelių greitintuvą „Large Hadron Collider“, magnetus, skirtus magnetinio rezonanso tyrimų aparatams, orlaivius, nardymo oro balionus, suvirinimo elektros lanku ir daugybėje kitų sričių, kurioms reikalingas itin didelis šaltis. Savaime suprantama, į šį sąrašą patenka ir oro balionai.

Taigi dėl 2006–2007 ir 2011–2013 metais fiksuotų helio tiekimo trikdžių neišvengta itin rimtų ir mažai ką džiuginti galinčių padarinių. Mūsų planetoje helio netrūksta, tačiau disbalansas rinkoje, ypač susijęs su JAV helio atsargomis, turėjo tiesioginės įtakos šiems trikdžiams pasireikšti, rašo „The Atlantic“.

Laimei, neilgai trukus atsirado situaciją pagerinti galinčių priemonių – Katare pradėtos eksploatuoti naujos helio gamyklos. Ši šalis labai sparčiai iš nedidelį helio kiekį pagaminančios valstybės pavirto į 25 proc. šio elemento 2016 metais pagaminusia tiekėja.

Ši šalis labai sparčiai iš nedidelį helio kiekį pagaminančios valstybės pavirto į 25 proc. šio elemento 2016 metais pagaminusia tiekėja.

Šiuo metu Kataras atsidūręs regioninės krizės centre. Šios krizės priežasčių yra pačių įvairiausių, tačiau nė viena iš jų nėra susijusi su heliu. Vis tik nesklandumai palietė ir helio tiekimą. Kataras dažniausiai helio tiekimą vykdo per Saudo Arabijos teritoriją, helis nugabenamas į didelį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) uostą, iš kurio jis keliauja į Singapūrą, o tada paskirstomas į gamyklas ir laboratorijas visame pasaulyje.

Deja, Saudo Arabija ir JAE dėl kilusių ginčų šį kelią blokavo.

Šių pasikeitimų poveikis itin neigiamas. Kadangi helio nebebuvo įmanoma niekur išsiųsti, Kataras pristabdė jo gamybą šių metų birželio pradžioje. Kaip teigia helio pramonės konsultantas Philas Kornbluthas, gamyba atnaujinta liepos 2 dieną, o heliui gabenti turbūt bus pasirinktas kur kas keblesnis ir brangesnis kelias per Omano uostą. Lyg to dar būtų maža, prireiks dar poros savaičių tam, kad helio gamyba būtų sugrąžinta į normalias vėžes dėl kilusios būtinybės pristatyti specializuotas skysto helio taras į Katarą ir lėtai jas atvėsinti, kad šias ir vėl būtų galima naudoti pagal paskirtį.

„Dalykas, kurį tai iš tikrųjų akcentuoja, tas, kad helio tiekimo grandis, net ir esant gausiam tiekimui, kai viskas veikia, yra nelanksti ir trapi“, – konstatavo Ph. Kornbluthas.

Su skystu heliu susiję iššūkiai ir faktas, kad jį galima pagaminti tik kaip šalutinį gamtinių dujų produktą vos keliose pasaulio vietose, paverčia jį produktu, kurio tiekimą užtikrinti ganėtinai sudėtinga. Kataras ir vėl gamina helį, tačiau politinė krizė dar nesibaigė, taigi jau fiksuoti tiekimo trikdžiai tėra įspėjimas apie tai, kas dar gali laukti ateityje.

Šiuo metu dedamos pastangos tam, kad helio tiekimas taptų patikimesnis. Tai gali reikšti jungties tarp helio ir gamtinių dujų gavybos nutraukimą. Helis sudaro labai nedidelė gamtinių dujų dalį.

Nors Katare išgaunamose gamtinėse dujose helio koncentracija nėra pakankamai didelė (0,05 proc.), dėl itin didelio šioje šalyje išgaunamo gamtinių dujų kiekio sukaupiama pakankamai helio kaip šalutinio produkto, užtikrinančio galimybę vystyti ganėtinai sėkmingą helio tiekimo verslą. JAV, kurioms tenka didžiausios helio tiekėjo pasaulyje titulas, šį elementą išgauna iš gamtinių dujų telkinių Teksase.

Kadangi helis tėra šalutinis produktas, kitiems helio tiekėjams sudėtinga paspartinti tempą, kai ištinka krizės. Norint pagaminti šiek tiek daugiau helio reikia kur kas daugiau gamtinių dujų, o energetikos įmonėms neatrodo patraukli galimybė imtis tokių priemonių vien tik dėl antrinio helio verslo poreikių tenkinimo.

Štai kodėl helio pramonė itin palankiai įvertino neseniai Tanzanijoje aptiktus milžiniškus helio klodus. Šis radinys neturi nieko bendro su gamtinėmis dujomis.

Aptiktose po žeme glūdinčiose dujose helio dalis siekia net 10 proc., o likusi dalis – azotas. Bendrovė pavadinimu „Helium One“ įsteigta šiems klodams išgauti.

Helio balionas

„Kadangi esame susitelkę vien tik į helį, potencialiai galime veikti kaip buferis pasaulinio helio tiekimo kontekste“, – teigė „Helium One“ vadovas Thomasas Abrahamas-Jamesas. Jo manymu, jei Artimuosiuose Rytuose krizė gilėtų ar „Exxon Mobil“ laikinai uždarytų savo helio gamyklą JAV remonto darbams, atsirastų galimybė aktyviai pasireikšti „Helium One“.

Ankstesni helio tiekimo sutrikimai išmokė vartotojus elgtis apdairiau. „Rinkoje vyrauja nerimo ir nestabilumo nuotaikos“, – patikino helio pramonės konsultantas Richardas Clarke‘as. Pavyzdžiui, Helio grąžinimo į apyvartą imtasi laboratorijose. Šis elementas linkęs išgaruoti, tačiau įmanoma jį susigrąžinti per ventiliacines sistemas.

R. Clarke‘as pabrėžia, kad magnetinio rezonanso aparatų gamintojai, kuriems helio reikia magnetams itin stipriai atvėsinti, taip pat gali susigrąžinti helį, kai sugrąžinami jau nebenaudojami pasenę aparatai. Akivaizdu, kad šis elementas pernelyg svarbus, kad būtų galima jį švaistyti lengva ranka.

Katare vykdomos helio gamybos trikdžiai bendrajame kontekste neatrodo pernelyg reikšmingi ir primena netyčinį šiuo metu regioną apėmusios politinės krizės rezultatą. Vis dėlto vos vieno elemento tiekimo grandinė paliečia daugybę pramonės šakų: energetiką, mediciną, elektroniką, raketinę techniką, o padariniai gali būti juntami toli gražu ne vien tik Persijos įlankos valstybėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)