Jos komentarai pasirodė kitą dieną po rinkos dalyviams susirūpinimą kėlusių išrinktojo prezidento
D. Trumpo pasisakymų.
Anot J. Yellen, JAV ekonomika rodo tolesnius stiprius atsigavimo ženklus, kurie bus paskata tolesniam palūkanų kėlimui. Kita vertus, JAV akcijų indeksų vertės ir vėl liko beveik nepakitusios.
Tikėtina, kad ši stagnacija truks neilgai, nes jau rytoj po oficialios inauguracijos išrinktasis prezidentas bus aktyvus ne tik žodžiais, bet ir veiksmais.
JAV prasidėjo metinių rezultatų skelbimo sezonas – 43 bendrovės, esančios S&P 500 sąraše,
juos jau paskelbė. Į akis krenta bankų sektorius, kuriame akivaizdžiai atsigavo su rinkos rizika
susijusi veikla (pvz. prekyba obligacijomis).
Išplatintame „Goldman Sachs“ pranešime svarstoma galimybė dėl „Brexit“ net pusę darbuotojų perkelti iš Londono į Frankfurtą.
Naujienų agentūra BBC teigia, kad Londonas gali netekti iki 75 tūkst. finansų sektoriaus darbo vietų.
Pagrindinis šios dienos įvykis – ECB sprendimas dėl palūkanų normos (kuri, tikėtina, liks
nepakeista) ir vėliau vyksianti banko vadovo spaudos konferencija.
Šįsyk netikėtumų ar pokyčių ECB politikos gairėse nesitikima išgirsti. M. Draghi turėtų atkreipti dėmesį į ūgtelėjusią euro zonos infliaciją, tokiu būdu patvirtindamas, kad vykdoma ECB politika pasiteisina.
Baltijos šalių biržose prekybos aktyvumas išliko žemas. Bendra apyvarta siekė 502 tūkst.
eurų, OMXB indeksas nukrito 0,42 procento.
Tik vienos bendrovės akcijų prekybos apyvarta perkopė 100 tūkst. ribą - „Tallink Grupp“ akcijų perleista už 121 tūkst. eurų, kaina smuktelėjo 0,87 procento.
Antra pagal apyvartą buvo prekyba Šiaulių banko akcijomis – jų perleista už 81 tūkst. eurų, kaina nukrito 0,86 procento. Artimiausiu metu svarbių naujienų skelbti neketinama, tad tikėtina, kad ir aktyvumas Baltijos rinkose stipriai nesikeis.
