Nuo Europos centrinio banko sprendimo pirmą kartą pradėti taikyti neigiamas palūkanas už perviršinius rezervus praėjo jau treji metai. Be to, neigiamos palūkanos pakilo (arba tiksliau nukrito) nuo -0.1% iki -0.4%. Taigi „taupytojai” yra baudžiami dar labiau, o skolintojai skatinami dar labiau skolintis.
Žemas palūkanų normas palaiko ir Europos centrinio banko vykdoma obligacijų supirkimo programa. Ji buvo pradėta vykdyti 2015 m. pavasarį ir savo didžiausias apsukas pasiekė 2016 m. pradžioje, kuomet buvo nuspręsta rinkoje supirkinėti 80 mlrd. EUR vertės valstybių ir įmonių obligacijų per mėnesį. Pagerėjus ekonominei situacijai ir padidėjus bankų skolinimui namų ūkiams bei įmonėms, obligacijų supirkimo apimtys 2016 m. gruodį buvo sumažintos iki 60 mlrd. EUR per mėnesį sumos.
Pasak „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojo Vaido Paukščio, žemos palūkanos leido padidinti skolinimosi apimtis ir euro zonos ekonomika įgauna stabilų augimą, defliacijos grėsmė atsitraukė, o užimtumas nuosekliai auga.
„Tačiau obligacijų supirkimo programa ir neigiamos tarpbankinės palūkanų normos turėjo ne tik teigiamo efekto ekonomikai, bet ir šalutinio poveikio finansų rinkoms – tai smarkiai padidėjusios finansinio turto kainos. Trumpuoju laikotarpiu galime džiaugtis investavimo rezultatais, tačiau ilgesnėje perspektyvoje yra padidėjusi kainų korekcijos tikimybė. Ypač didelius disbalansus matome obligacijų rinkose“, – sako V. Paukštys.
Dėl jau minėtų Europos centrinio banko veiksmų net apie 40% euro zonos valstybių obligacijų prekiaujamos su neigiamais pajamingumais. Tai reiškia, kad investuotojas, nusipirkęs tokią obligaciją ir išlaikęs ją iki termino galo, atgaus mažiau pinigų nei išleido jos pirkimui.
Vokietijos, kuri laikoma kaip saugi investicija dėl savo aukšto kredito reitingo ilguoju laikotarpiu, obligacijų dalis su neigiamomis palūkanomis sudaro net 66%. Tam, kad investuotojas išvengtų neigiamų palūkanų, reikia pirkti bent 7 metų laikotarpio Vokietijos obligacijas.
„Tokios sąlygos stumia investuotojus pirkti žemesnio kredito reitingo arba ilgesnio termino obligacijas tam, kad jie gautų nors minimalias teigiamas palūkanas. Kitas sprendimas – pirkti obligacijas su neigiamomis palūkanomis ir tikėtis, kad rinkoje atsiras pirkėjas, kuris jas nupirks su dar didesnio minuso palūkanomis. Šiuo metu tokie pirkėjai dažniausiai būna Europos šalių centriniai bankai, vykdantys obligacijų supirkimo programą“, – komentuoja „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas.
Pasak jo, susidariusia situacija noriai naudojasi skolininkai-valstybės. Jos šiuo metu drąsiai leidžia ilgesnio termino, tai yra, 10, 20, 30 ar net 50 arba 100 metų termino obligacijas. Lietuva su Latvija taip pat pirmą kartą pristatė rinkoms 30 metų obligacijas, pasiūlydamos kiek didesnes nei 2% metines palūkanas. Buvo pasinaudota susidariusia situacija ilgesniam terminui fiksuoti paskolas žemomis palūkanomis. Dėl to rinkoje smarkiai padidėjo ilgesnio termino obligacijų, kurių rizika yra daug didesnė nei trumpo termino obligacijų, nes jų kaina daug smarkiau svyruoja kintant palūkanų normoms rinkoje.
„Toks rinkos funkcionavimas yra tvarus tol, kol bus vykdoma obligacijų supirkimo programa ir taikomos neigiamos palūkanos už likvidumo perviršį. Tačiau rinkoje balansas keičiasi ir Europos centrinio banko taikomos priemonės, atrodo, daro daugiau žalos, nei duoda naudos, todėl jau dabar reiktų vengti investicijų į ilgesnio termino obligacijas, nes artimiausiu metu palūkanos rinkoje turi kilti“, – sako V. Paukštys.
Šiuo metu pagal iki 2017 m. pabaigos vykdomą obligacijų supirkimo programą superkama 60 mlrd. EUR vertės obligacijų kas mėnesį. Neabejojama, kad supirkimo programa bus pratęsta ir 2018 m., tačiau pripažįstama, kad supirkimo sumos mažės. Taip pat labai tikėtinas variantas, kad mažės ir supirkimo apimtys. Europos centrinis bankas gali pradėti atsisakyti ir neigiamų palūkanų. Tai, kaip jautriai rinkos pastaruoju metu reaguoja į kiekvieną M. Draghi pasisakymą, tik įrodo, kad investuotojų nervai dėl sukilusių obligacijų kainų yra įtempti, ir šios kainos gali neatitikti realios situacijos.
Klausimas, kiek smarkiai gali kilti palūkanos. „Swedbank“ vertinimu, metų bėgyje jos turi grįžti į 2012-2013 m. lygį, kuomet Europos centrinis bankas netaikė neigiamų palūkanų bei nesupirkinėjo obligacijų antrinėje rinkoje. Tai reiškia, kad 10 metų termino obligacijų pajamingumai turėtų išaugti 0.8-1.2%. Taip pat neatmestina, kad neigiamą įtaką obligacijoms gali turėti ir augančios infliacijos prognozės. Trumpuoju laikotarpiu faktinis infliacijos tempas dėl atpigusių naftos kainų kiek sumažėjo, tačiau ilguoju laikotarpiu išlieka daugiau faktorių infliacijos stabiliam augimui, nei tolesniam jos mažėjimui.