Tiesa, siekiant įgyvendinti kainų stabilumo (2 proc. metinės infliacijos) tikslą, vyriausybės skolos supirkimo programa, kuria vadovaujantis per metus įsigyjama vyriausybės obligacijų už 80 trln. Japonijos jenų, bus toliau tęsiama.

Posėdį lydinčiame pranešime patikslinta, kad šalies ekonomikos atsigavimas turėtų toliau vykti vidutiniu tempu, tačiau ūkio perspektyvas gali neigiamai paveikti ekonominės tendencijos besivystančiose ir žaliavas eksportuojančiose šalyse, taip pat situacija Europoje ir JAV.

Po centrinio banko sprendimo Japonijos jena sustiprėjo (1 USD: 119,78 JPY), o prekybos sesijos pradžioje aukštyn stiebęsi pagrindiniai šalies akcijų indeksai stabtelėjo (09:15 Lietuvos laiku NIKKEI 225 +0,54 proc., TOPIX +0,21 proc.).

Pirmadienį ir JAV (S&P 500 -0,41 proc.), ir Europos (EURO STOXX -0,39 proc.) akcijų rinkose laikėsi panašiai neigiamos nuotaikos.

Kitapus Atlanto labiausiai smuko medžiagų ir energetikos sektoriuose veikiančių bendrovių akcijos (sektorių pokytis indekse -1,28 proc. ir -0,81 proc. atitinkamai), o Senajame žemyne neigiamu kainos pokyčiu išsiskyrė finansų ir pramonės sektoriaus bendrovės (po -0,72 proc.).

Investuotojai lūkuriuoja ketvirtadienį vyksiančio lemiamo JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susirinkimo, todėl pagrindiniams akcijų indeksams iki tol, tikėtina, teks „sugerti“ neramias rinkos dalyvių emocijas. EUR/USD kursas pirmadienį pakeitė kryptį ir susitraukė 0,18 proc. – iki 1,1317 JAV dolerio už eurą (šįryt 1 EUR: 1,1295 USD).

Mėnesio ataskaitoje Naftą eksportuojančių šalių organizacija (angl. OPEC) paskelbė mažinanti grupei nepriklausančių šalių (JAV, Kanados, Rusijos, Brazilijos) naftos gavybos masto 2016-aisiais prognozę. Manoma, kad naftos pasiūla iš OPEC nepriklausančių tiekėjų kitais metais augs 110 tūkst. barelių per dieną mažiau, negu tikėtasi anksčiau, ir iš viso sieks 57,6 mln. barelių. Naftos gavybos masto prognozė labiausiai (103 tūkst. barelių per dieną – iki 13,97 mln. barelių) sumažinta JAV.

WTI rūšies naftos kaina vakar smuko 1,14 proc. (šįryt 44,16 JAV dolerio už barelį). Šiandien daugiau investuotojų dėmesio sulauks pilnesnis ekonominių rodiklių kalendorius. Prognozuojama, kad rugpjūtį JAV mažmeninės prekybos apyvarta ūgtelėjo 0,3 proc. (liepą +0,6 proc.), o pramonės produkcijos mastas susitraukė 0,2 proc. (liepą +0,6 proc.).

Manoma, kad didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos investuotojų lūkesčiai dėl ekonomikos rugsėjį suprastėjo (18,3 punkto), nors esama būklė ir vertinama panašiai (64 punktai).

Vilniaus ir Talino biržų indeksų reikšmės kito nedaug (OMXV -0,31 proc., OMXT +0,10 proc.), o Rygos indekso vertė pašoko net 6,13 procento. Didžiausią įtaką indekso pokyčiui turėjo 23,5 proc. pabrangusios „Ventspils naftos“ akcijos.

Taip investuotojai įvertino bendrovės pranešimą, kad pagrindinis akcininkas „Euromin Holdings Limited“ derasi su antruoju pagal dydį „Latvijas Naftas Tranzits“ dėl 43,25 proc. bendrovės akcijų paketo įsigijimo. Įvykus sandoriui turėtų būtų skelbiamas privalomas siūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas iš mažumos akcininkų.

Per pastarąsias 4 prekybos sesijas „Ventspils naftos“ akcijų kaina jau pašoko 133 proc., o Rygos biržos indeksas (kurio sudėtyje „Venspils nafta“ akcijų svoris išaugo iki 31,2 proc.) per 4 dienas pakilo net 21 procentą. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad labiausiai bendrovės akcijos pabrango dar iki oficialaus pranešimo paskelbimo, o tai verčia įtarti vidinės informacijos nutekėjimą. Šiaulių bankas pranešė, kad vakar Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti pakeisti įstatai su iki 91,226 mln. eurų padidintu įstatiniu kapitalu.

Visa naujoji emisija – 21,354 mln. akcijų už 6,183 mln. eurų (po 0,29 euro už akciją) atiteko bendrovei „Invalda INVL“ už parduotus banką „Finasta“ ir FMĮ „Finasta“. Po įsigijimo „Invalda INVL“ valdo 6,79 proc. Šiaulių banko kapitalo ir balsų. Pirmadienį vykusiame pirminio platinimo papildymo aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) vidaus rinkoje 4,7 metų terminui pasiskolino 40 mln. eurų. Šį kartą pasiūlymų įsigyti LRV obligacijų gauta 63,71 mln. eurų sumai, taigi paklausa viršijo pasiūlą 1,59 karto.

Šių metų gegužę išleista penkerių metų trukmės emisija papildyta jau penktą kartą – šiuo metu jos nominalioji vertė siekia 131 mln. eurų. Emisijos vidutinis svertinis pelningumas siekė 0,969 proc., taigi liko toks pat, kaip nustatytas rugpjūčio 24 dieną vykusiame šios emisijos papildymo aukcione