Labiausiai atpigo energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos (sektoriaus pokytis EURO STOXX 50 indekse -3,35 proc.).

Pirmąją balandžio dieną „Brent“ rūšies naftos barelis atpigo 2,3 proc. – iki 38,67 JAV dolerio. Saudo Arabija pareiškė sutiksianti įšaldyti naftos gavybą tik tuo atveju, jeigu tokį sprendimą priims ir kitos didžiosios naftos tiekėjos, tarp jų ir Iranas.

Penktadienį paskelbta JAV darbo rinkos informacija pralenkė lūkesčius. Kovą JAV sukurta 215 tūkst. naujų darbo vietų, nors buvo laukta 5 proc. mažiau. Be to, nedaug (iki 245 tūkst.) buvo padidintas ir vasario mėnesio rodiklio įvertis.

Pirmąjį pavasario mėnesį vėl pasistiebė (+0,3 proc., tikėtasi +0,2 proc.) ir darbo užmokestis –
palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, vidutinis valandos atlyginimas augo 2,3 procento. Nors nedarbo lygis ūgtelėjo 0,1 proc. punkto – iki 5 proc., kilstelėjo ir dalyvavimo darbo jėgoje lygis.

Rodiklis, matuojantis darbo jėgos ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, pasiekė 63 proc. pirmą kartą per pastaruosius dvejus metus. Savaitei baigiantis paaiškėjo, kad JAV verslo nuotaikos taip pat pagerėjo – ISM tyrimų instituto apskaičiuojamas gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis pastebimai atsiplėšė nuo 50 punktų ribos (kovą 51,8 punkto, dar vasarį 49,5 punkto).

Mičigano universiteto duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2016 m. pirmąjį ketvirtį (91,6 punkto) išliko arti ankstesnįjį ketvirtį užfiksuoto lygio (91,3 punkto).

Pozityvūs ekonominiai siurprizai paskatino rinkos dalyvius pakoreguoti lūkesčius dėl tolesnio JAV pinigų politikos normalizavimo. Tikimybė, kad palūkanų norma bus padidinta iki 0,75 proc. gruodį vyksiančiame FED posėdyje, kilstelėta iki 61,6 proc. (kovo 31 d. siekė 54,4 proc.).

Kita vertus, JAV dolerio vertė, ūgtelėjusi iškart po makroekonominių duomenų paskelbimo, dienai baigiantis vėl sumenko („U.S. Dollar Index“ +0,02 proc., EUR/USD +0,09 proc. – iki 1,1390 JAV dolerio už eurą). Geros ekonominės naujienos, panašu, šįkart pradžiugino ir akcijų rinkos dalyvius (S&P 500 +0,63 proc., DOW JONES +0,61 proc., NASDAQ +0,92 proc.).

Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės kito ta pačia kryptimi kaip ir Vakarų Europoje (OMXV -1,44 proc., OMXT -0,62 proc., OMXBB -0,59 procento).

Didžiausią neigiamą įtaką gana reikšmingam Vilniaus biržos indekso smukimui turėjo kritusi TEO LT (-4,66 proc.) akcijų kaina. Bendrovė paskelbė, kad valdyba už praėjusius metus siūlo mokėti tik 0,01 euro dividendus (pajamingumas 1 proc.), kurie yra gerokai mažesni nei buvo mokėta pastaraisiais metais.

Toks siūlymas yra aiškinamas konservatyviu valdybos požiūriu į ilgalaikę grupės kapitalo
struktūrą, o tai reiškia, kad norima kuo greičiau gražinti 150 mln. eurų paskolą, kuri buvo paimta finansuoti „Omnitel“ įsigijimą.

Galima tikėtis, kad mažesni dividendai galėtų išsilaikyti apie 2-3 metus, o po to turėtų grįžti į istorinį lygį.

Kitas ne ką mažiau svarbus akcininkų susirinkimo dienotvarkės klausimas yra siūlymas reorganizuoti TEO LT prie jos prijungiant dukterines „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ bendroves.

Jau pusmetį, nors ir veikdamos atskirai, bendrovės generuoja bendrus sprendimus, suteikiančius maksimalią naudą klientams, skatinančius sinergiją ir inovacijas, o toks sprendimas galėtų dar labiau prisidėti prie veiklos efektyvumo.

Investuotojai, pardavę TEO LT akcijas, gautas lėšas suskubo nukreipti į kitas stabilius dividendus mokančių bendrovių akcijas.

Didžiausias aktyvumas buvo prekiaujant „Klaipėdos naftos“ (+1,19 proc.) ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (+0,11 proc.) akcijomis, kurios turi gana skaidrią dividendų mokėjimo politiką.

Ši savaitė yra paskutinė, kada Lietuvos bendrovės, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, turi sušaukti eilinius visuotinius akcininkų susirinkimus.

Taigi naujienų tikrai neturėtų trūkti – bendrovės skelbs audituotas metines ataskaitas, susirinkimų dienotvarkes ir sprendimų projektus. Taip pat šią savaitę „Tallinnk Group“ paskelbs pervežimų statistiką, o ketvirtadienį „Klaipėdos nafta“ praneš pirmojo ketvirčio krovos ir pardavimų rezultatus.