Tuo tarpu sprendimą lydinčio pareiškimo tonas, analitikų nuomone, buvo ypač nuosaikus. Buvo akcentuota, kad „jėgos, lemiančios žemas palūkanų normas, gali veikti dar gana ilgai“.
Rinkos reakcijos ilgai laukti nereikėjo – ateities sandorių kainų pagrindu skaičiuojama bazinės palūkanų normos padidinimo tikimybė liepos 27 d. FED posėdžio metu smuko iki 5,9 proc., nors dar praeitą penktadienį ji buvo lygi 18 procentų. JAV dolerio kursas smuko ir šįryt EUR/USD santykis yra pakilęs virš 1,1290 lygmens.
Tokijo biržos indeksas NIKKEI 225 šiandien smuko 3,05 proc. po to, kai Japonijos centrinis bankas pranešė, kad neketina keisti dabartinės politikos ir neplanuoja plėsti šiuo metu vykdomos skatinimo programos masto.
Akivaizdu, kad nemaža dalis rinkos dalyvių tikėjosi priešingo sprendimo, atitinkamai neišsipildę lūkesčiai sąlygojo tokį didelį akcijų rinkos kritimą į žemiausią pastarųjų 4 mėnesių lygmenį.
Skaičiuojant nuo metų pradžios, Japonijos akcijų rinka yra smukusi beveik 20 proc. ir tai yra prasčiausias rezultatas tarp išsivysčiusių šalių.
Japonijos jenos kursas po tokio centrinio banko sprendimo šovė aukštyn ir JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygmenį nuo 2014 m. rugsėjo – 104,01 jenos už JAV dolerį.
Nafta pinga, auksas brangsta. „Brent“ rūšies naftos kaina krenta jau šeštą dieną iš eilės. Rinka tikisi, kad anksčiau buvę jos tiekimo sutrikimai jau praeityje, kita vertus, nuogąstavimai, kad pasaulinės paklausa gali susilpnėti, taip pat niekur nedingo.
Šįryt „Brent“ barelio kaina svyruoja apie 48,50 JAV dolerio. Tuo tarpu „Brexit“ baimė ir nuosaikus FED tonas aukso kainą pakėlė į 2 metų aukštumas – šiandien Trojos uncija jau kainuoja daugiau negu 1312 JAV dolerio.
Europos akcijų rinkos atsigavimas truko neilgai. Vakar akcijų kainos Europos biržose kilo pirmą kartą per pastarąsias 6 prekybos sesijas („Stoxx Europe 600“ +0,97 proc.).
Tai galima pavadinti technine korekcija, kurią nemaža dalis rinkos dalyvių išnaudojo kaip progą susimažinti riziką prieš artėjantį „Brexit“ referendumą Jungtinėje Karalystėje.
Tuo tarpu šįryt neigiamos nuotaikos vėl sugrįžo – ateities sandorių kainų pokyčiai rodo, kad Europos biržos atsidarys apie 1,5-2,0 proc. žemiau, negu užsidarė vakar.
Baltijos šalių biržose visų indeksų reikšmės sumažėjo (OMXV -0,01 proc., OMXR -0,25 proc., OMXT -0,67 procento).
Daugiausiai sandorių sudaryta „Tallinna Vesi“ (-6,16 proc.) akcijomis, kurių kaina krito 0,90 euro arba tokiu pačiu dydžiu kaip dividendai. Vakar buvo pirmoji diena, kada pirkėjams teisė į juos jau nebepriklausė. „Silvano Fashion Group“ (+1,00 proc.) akcijomis buvo sudarytas tiesioginis sandoris – perleista 0,19 mln. akcijų už vieną mokant po 2,01 euro.
Primename, kad bendrovė planuoja mokėti 50 proc. didesnius dividendus (0,15 euro) nei pernai, o teisę į juos galima užsitikrinti įsigijus akcijų iki liepos 12 dienos.
Vilniaus biržoje ir toliau kyla „Klaipėdos naftos“ (+1,27 proc.) akcijos. Vakar akcijų paklausa buvo nulemta vietos investuotojus atstovaujančių tarpininkų, nors pastaruoju metu pirkėjų gretose dominuodavo užsienio tarpininkas, įprastai atstovaujantis stambius užsienio investuotojus.
Latvijos „Olainfarm“ paskelbė gegužę gavusi 9,1 mln. eurų konsoliduotų pajamų arba 28 proc. daugiau nei pernai.
Mažėjančių Rusijos rinkoje gaunamų pajamų tendencija pasikeitė – gegužę pardavimas šioje šalyje išaugo net 99 proc. iki 3,8 mln. eurų ir sudarė 42 proc. visų bendrovės mėnesio pajamų. Per sausio-gegužės mėnesius „Olainfarm“ pajamos buvo 44 mln. eurų, t. y. 1 proc. didesnės negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Šįryt pranešta, kad „Žemaitijos pieno“ vadovas. R. Pažemeckas už biržos ribų įsigijo 0,47 mln. bendrovės akcijų.
Mokėta kaina buvo 0,65 euro arba 21,7 proc. mažesnė nei paskutinio sandorio biržoje kaina.
