Lietuvoje galioja indėlių draudimo sistema, pagal kurią apdraudžiama pinigų suma iki 345 280 Lt, laikoma vienoje institucijoje. Šis draudimas užtikrina, kad lėšos, patikėtos bankams ir kredito unijoms, yra saugios net ir tuo atveju, kai institucijos susiduria su finansiniais sunkumais ar bankrutuoja.

Verta pažymėti, jog investicijoms galioja 20 100 eurų, t.y. 69 401 Lt vertės finansų institucijų įsipareigojimų investuotojams draudimas. Ši finansinė apsauga užtikrina, kad investuotojų lėšos, patikėtos bankams, finansų maklerio bei valdymo įmonėms, turinčioms teisę teikti investicines paslaugas, yra saugios tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius finansų institucija panaudos be investuotojo valios. Ar tai reiškia, kad galima tikėtis kompensacijos dėl sumažėjusios investicijų vertės? Ne, mat šis draudimas nekompensuoja investicinių nuostolių. Jis užtikrina, kad atgausite vertybinius popierius, kurių vertė neviršija nustatytos sumos, jeigu jie kažkokiu būdu pradingtų.

Beje, įsipareigojimų investuotojams draudimas neveikia ir tuo atveju, jeigu bankrutuoja finansų institucija, tarpininkavusi įsigyjant vertybinius popierius, taip pat ir investicinius fondus. Neišsigąskite – draudimas neveikia todėl, kad nėra poreikio. Žmonių vertybiniai popieriai nepriklauso finansų institucijoms, tad ir dingti niekur negali. Tereikia patikėti turimas investicijas kitam finansų tarpininkui ir galite toliau sėkmingai tvarkytis su savo investicijomis. Šiais laikais absoliuti dauguma vertybinių popierių yra nematerialūs, o nuosavybę liudija įrašas finansų tarpininko ir vertybinių popierių depozitoriumo sistemose. Depozitoriumas yra speciali visos informacijos buveinė, kuri užtikrina, kad atsiradus poreikiui būtų teisingai atstatyta informacija apie turėtus vertybinius popierius.

Tikimybė bankrutuoti – menka

O ar gali pats investicinis fondas bankrutuoti? Klausimas paprastas, tačiau nėra visai teisingas. Reikėtų išskirti du atvejus: pirmasis - bankrutuoja investicijas valdanti bendrovė, antrasis - bankrutuoja visos įmonės, į kurias buvo investuota. Pirmuoju atveju, kaip jau ir aptarėme, žmonių investicijos lieka saugios. Susiklosčius tokiai situacijai, investuotos lėšos gali būti išdalintos investuotojams arba paskirta nauja fondą valdanti įmonė, sukurtas naujas ar paliktas senas fondo pavadinimas.

Antrojo scenarijaus tikimybė išlieka labai maža. Įprasta, kad investicinis fondas turi bent keliasdešimt skirtingų investicijų į įmones, tad mažai šansų, kad jos visos vienu metu bankrutuotų. Pavyzdžiui, padarykime prielaidą, kad įmonių, į kurias investuoja fondas, bankroto tikimybė artimiausiu metu būtų gana didelė - apie 50 proc. Jei fondas investuoja į 40 bendrovių, tai bendra visų bendrovių bankroto tikimybė artimiausiu metu yra tik 0,540=0,0000000001 proc. Kuo investuojama į daugiau įmonių, tuo mažėja viso fondo bankroto tikimybė. Visgi, jei fondo investicijų vertė stipriai sumažėja, tai valdytojas gali priimti sprendimą grąžinti lėšas investuotojams ar prijungti fondo lėšas prie kito fondo. Taip būtų optimizuojamas fondo investicijų valdymas.

Fondai gali keisti savo pavadinimus bei jungtis tarpusavyje ir dėl kitų priežasčių. Svarbiausia tokiais atvejais išsiaiškinti, ar keičiasi fondo investavimo strategija – tai yra normali praktika ir dėl to nerimauti neverta.

Gali sustabdyti prekybą

Verta pažymėti, jog investiciniai fondai gali sustabdyti prekybą savo investiciniais vienetais. Tai reiškia, jog investuotojai tuo metu negali atgauti į fondą nukreiptų lėšų, o nauji investuotojai – įsigyti naujų investicinio fondo vienetų. Prekybos sustabdymas investicinių fondų vienetais gali tęstis nuo kelių iki keliolikos dienų, o išskirtiniais atvejais ir ilgiau.

Prekyba dažniausiai stabdoma dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, nedirba birža, kurioje nukreipiamos pagrindinės fondo investicijos. Taip nutinka Rusijoje, kurioje kiekvienų metų pradžioje būna nacionalinės atostogos. Be to, prekyba investiciniais fondais gali būti stabdoma ir tada, kai neįmanoma nustatyti investicijų vertės, tarkime, iškilus techninėms problemoms.

Be to, prekyba stabdoma ir tokiu atveju, kai itin daug investuotojų vienu metu nori atsiimti lėšas iš fondo – tuomet prekybą investicinio fondo vienetais stabdyti būtina siekiant apsaugoti investuotojus - fondas, norėdamas patenkinti investuotojų paraišką, būtų priverstas greitai ir dideliais kiekiais išparduoti dalį investicijų ir tokiu būdų neigiamai paveikti ir likusio turto fonde vertę, ir pačią rinką.

Visos galimos situacijos, jų sprendimo būdai bei terminai yra aprašyti fondo dokumentuose, todėl verta nepagailėti savo laiko ir išsamiau susipažinti bent jau su pagrindinėmis sąlygomis. Norėdami apsisaugoti ar sumažinti netikėtų įvykių įtaką jūsų investicijoms, savo investicijas skaidykite į kelis skirtingai investuojančius fondus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)