Labiausiai pabrango energetikos sektoriuje veikiančių bendrovių akcijos – sektoriaus pokytis abiejuose indeksuose viršijo 2,5 procento. Juodojo aukso kaina vakar smarkiai išaugo („Brent“ rūšies +6,7 proc. – iki 49,75, WTI rūšies +5,7 proc. – iki 47,15 JAV dolerio už barelį), paaiškėjus, kad JAV žaliavinės naftos atsargos rugsėjo 11 dieną pasibaigusią savaitę susitraukė 2,1 mln. barelių, nors buvo laukta ūgtelėjimo tokiu pat dydžiu. Infliacija JAV nenoriai kyla aukščiau 0 proc. ribos.

Vakar paaiškėjo, kad rugpjūtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, vartojimo kainų indeksas kilstelėjo 0,2 proc. (liepą tiek pat). JAV bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant neįtraukiamos dažnai ar reikšmingai kintančių kainų prekės (energetiniai ištekliai ir maisto produktai), išlieka to paties lygio (1,8 proc.) jau tris mėnesius iš eilės.

Žemas kainų lygis šalyje, tikėtina, bus vakar į dviejų dienų posėdį susirinkusio JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komiteto (angl. FOMC) narių diskusijų centre.

Daugiau negu pusė iš „Bloomberg“ naujienų agentūros apklaustų 113 analitikų mano, kad FED sprendimo kelti palūkanų normą – pirmą kartą nuo pat 2006-ųjų – šiandien dar nepriims.

Tokio sprendimo šiandienos posėdyje tikimybė, remiantis FED bazinių palūkanų normų ateities sandorių verte, siekia 32 procentus. Be to, neabejojama, kad JAV centrinis bankas pastebimai sumažins bazinės palūkanų normos prognozes artimiausiems metams, tokiu būdu patvirtindamas ketinimus pinigų politikos normalizavimo keliu žengti dar atsargiau, negu buvo planuota anksčiau.

Šįkart bus taip pat atnaujintos (pagerintos) pagrindinių ekonominių rodiklių prognozės. Nedarbas šalyje (rugpjūtį 5,1 proc.) jau pasiekė FED birželio mėnesį prognozuotą lygį ilguoju laikotarpiu. Ne mažiau dėmesio negu pats sprendimas sulauks po posėdžio suplanuota FED vadovės Dženet Jelen (Janet Yellen) spaudos konferencija.

Pozityvios nuotaikos laikosi ir Azijos akcijų rinkoje (09:30 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +1,43 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +0,98 proc.).

Šįryt paskelbta Japonijos užsienio prekybos informacija prasilenkė su lūkesčiais. Rugpjūtį (palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai) šalies eksporto mastas augo 3,1 proc. (laukta 4,3 proc., liepą 7,6 proc.), o į šalį importuotų prekių ir paslaugų vertė tuo pačiu dydžiu susitraukė (laukta -2,5 proc., liepą -3,2 proc.).

Trečiadienį „Standard & Poor‘s“ sumažino Japonijos kredito reitingą ilgalaikėms paskoloms iki A+, argumentuodama menkomis šalies vyriausybės galimybėmis reikšmingai pagerinti ūkio plėtros ir infliacijos artimiausių metų perspektyvą. Baltijos šalių biržose investuotojai nesiryžo aktyvesniems veiksmams, nors tam tikras pirkėjų dominavimas buvo jaučiamas (OMXV+0,31 proc., OMXR +0,80 proc., OMXT +0,48 procento).

Latvijos spaudoje pasirodė informacija, kad antrasis pagal dydį „Ventspils nafta“ (+3,60 proc.) akcininkas „Latvijas Naftas Tranzits“ svarsto galimybę parduoti valdomą 43,25 proc. akcijų paketą, kurį už 79 mln. eurų norėtų pirkti šveicarų holdingo „Vitol“ dukterinė bendrovė „Euromin Holdings“. Už vieną akciją būtų mokama 1,75 euro – taigi 24 proc. mažiau negu akcija kainuoja biržoje. Vis dėlto ši informacija nėra oficialiai patvirtinta, taip pat nėra aišku, kokia galėtų būti oficialaus siūlymo mažumos akcininkams kaina, jeigu sandoris įvyktų.

Kol patvirtintos informacijos nėra, šios bendrovės akcijų kainos svyravimai turėtų išlikti gana dideli. „Latvijas Gaze“ (+0,22 proc.) jau pasibaigus prekybai NASDAQ OMX sistemoje pranešė, kad Latvijos Vyriausybė pritarė energetikos įstatymo pataisoms ir perdavė jas svarstymui į Parlamentą. Pagal siūlomą projektą iki 2017 metų balandžio 3 dienos turėtų būti atskirtos „Latvijas Gaze“ dujų perdavimo ir paskirstymo veiklos ir liberalizuota dujų tiekimo rinka.

Prisiminus neseną „Lietuvos dujų“ skaidymą, šį žingsnį investuotojai turėtų sutikti teigiamai, nes gerokai išauga tikimybė, kad prieš veiklų atskyrimą būtų išmokami didesni nei įprastai dividendai.

Dar viena labai svarbi vakarykštė naujiena yra ta, kad buvo pasiektas preliminarus Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos susitarimas dėl 534 kilometrų ilgio Lietuvos-Lenkijos dujų jungties finansavimo.

Abi šios naujienos yra ypač palankios suskystintą dujų terminalą valdančiai „Klaipėdos naftai“ ir magistralinių dujotiekių operatorei „Amber Grid“, ir į tai investuotojai turėtų atkreipti dėmesį.