Šiame straipsnyje kaip tik ir pabandysime paanalizuoti, kokie įvykiai turėjo daugiausia įtakos aukso kainai per pastaruosius dešimt metų ir ką ji simbolizuoja šiuo metu, t. y. kaip pastarųjų metų aukso kainos tendenciją galima interpretuoti šiandienių pasaulinių įvykių kontekste.

Daugiausia įtakos kainai darantis veiksnys – investuotojų paklausa

Visų pirma pateiksiu pavyzdį, kuris, manau, atsakys į daugybę klausimų. Per pastaruosius penkerius metus auksą teko analizuoti įvairiais pjūviais. Pavyzdžiui, kokia ekonominio ciklo stadija aukso kainai yra pati pelningiausia. Arba kokiam trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų skirtumui esant geriausia investuoti į auksą. Arba kaip aukso kainas veikia infliacija ir defliacija. Tačiau kai kildavo klausimas, kas pastaruosius dešimt metų labiausiai veikė aukso kainą, visada žvilgsnis nukrypdavo prie to paties kintamojo, t. y. labai smarkiai išaugusios investuotojų paklausos, ypač dėl atsiradusios naujos investavimo į auksą galimybės – aukso investicinių fondų. Norėdamas pailiustruoti šią mintį, pateikiu pastarųjų dešimt metų aukso kainos grafiką ir investicinių fondų sukauptą aukso kiekį tonomis.

Kaip matyti pateiktame grafike, per analizuojamą laikotarpį aukso kaina pakilo nuo 400 iki 1 900 JAV dolerių už Trojos unciją. Tuo pačiu metu aukso investicinių fondų rezervai paaugo nuo 0 iki 2 700 tonų. Taigi, galima drąsiai teigti, kad būtent šie instrumentai, paprastam mirtingajam suteikę labai lengvą priėjimą prie turto klasės, kuri iki tol buvo ganėtinai uždara, išaugino bendrą aukso paklausą ir kainą.

Be abejo, investuotojų paklausa nebuvo vienintelis veiksnys, turėjęs teigiamos įtakos aukso kainai, tačiau, atsižvelgiant į gerokai išaugusį šios dalies svorį bendroje aukso paklausoje, galima bandyti spėti, kad būtent investuotojų paklausos įtaka buvo pati didžiausia. Ką tai reiškia? Tai, kad, investuotojams staiga pakeitus nuomonę ir nusprendus atsisakyti šios investicijos, visas procesas gali pasisukti 180 laipsnių kampu ir sukelti gana drastišką kainos smukimą.

Pakeliui prie 2 000 JAV dolerių už Trojos unciją

Prieš 2008 m. krizę, kuri dar vadinama Didžiuoju nuosmukiu, aukso kaina niekada nebuvo viršijusi 1 000 JAV dolerių už Trojos unciją ribos. Tačiau po krizės JAV ir kitų šalių centriniams bankams pradėjus beprecedentį ekonomikos skatinimą, dar vadinamą kiekybiniu skatinimu, nemaža dalis rinkos dalyvių pradėjo labai bijoti masinio pinigų nuvertėjimo, double dip ekonominio scenarijaus ar kitos finansų katastrofos. Tiek pirmas, tiek ir antras kiekybinis skatinimas buvo tie reiškiniai, kurie aukso kainai visų pirma padėjo perkopti psichologiškai svarbią 1 000 JAV dolerių už Trojos unciją kartelę, o vėliau – ir 1 500 JAV dolerių.

Prie viso to 2011 m. viduryje prisidėjo žinia, kad viena kreditų reitingų agentūra sumažino stambiausios pasaulio ekonomikos JAV skolinimosi reitingą, t. y. JAV prarado patį aukščiausią AAA kredito reitingą. Tai sukėlė labai didelę JAV akcijų kainų korekciją (akcijų indeksas S&P 500 per kelias savaites smuko apie 20 proc.) ir staigų aukso kainos ralį prie visų laikų piko (1 911,6 JAV dolerio už Trojos unciją).

Tačiau kaip parodė tolesni įvykiai, tai buvo galutinis aukso kainos pasispardymas. Jis įtraukė ir kitus baimės apsėstus investuotojus. Įdomiausia tai, kad įvykiai susiklostė visiškai priešingai, negu dauguma investuotojų tuo metu tikėjosi. Po šių įvykių ne auksas, o būtent JAV akcijos pabrango beveik 100 proc., o aukso kaina smuko kiek daugiau nei 35 procentais!

Kaip tai galėjo nutikti?

Visų pirma, neišsipildė pačios tamsiausios „pranašų“ prognozės. Priešingai, JAV ekonomika po ilgų skatinimo metų po truputį pradėjo rodyti gyvybės ženklus: atsigavo gamyba, sumažėjo nedarbas, pagerėjo tiek verslo, tiek vartotojų sentimentai, o infliacijos kaip nebuvo, taip nebuvo.

Gerėjanti makroekonominė situacija JAV centrinio banko vadovus paskatino prabilti apie galimą kiekybinio skatinimo tempo mažinimą, t. y. jie iš esmės pakeitė savo retoriką, taigi ir tolesnes žaidimo taisykles. Reaguodami į tai dauguma investuotojų gana greitai pakoregavo savo lūkesčius – tai labai greitai atsispindėjo aukso investicinių fondų paklausos rodikliuose ir pačioje aukso kainoje.

Iš aukso investicinių fondų per 2013 m. buvo išparduota 800 t aukso, kitaip tariant, net 30 proc. visų aukso investicinių fondų rezervų, arba net 20 proc. metinės aukso paklausos. Taigi, įvyko kaip tik tai, apie ką ir buvo užsiminta – visas procesas labai greitai, per kelis mėnesius, pasisuko 180 laipsnių kampu.

Dabartinė situacija

Šiuo metu, t. y. 2014 m. rugsėjo 23 d., aukso kaina svyruoja ties 1 220 JAV dolerių už Trojos unciją riba, kitaip tariant, priartėjo prie pastarųjų ketverių metų žemiausio kainos lygio. Nuo 2011 m. piko aukso kaina pasikoregavo kiek daugiau nei 35 proc., o tai jau tikrai galima vadinti meškų rinka. Jei panaši situacija susiklostytų pasaulio akcijų rinkoje, bendros investuotojų nuotaikos greičiausiai būtų nepalyginamai liūdnesnės.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius trejus metus aukso kaina kasmet vidutiniškai smuko po 11 procentų. Tik atidžiai išstudijavus istoriją galima susidaryti bendrą įspūdį apie dabartinės situacijos išskirtinumą. Tarkim, analizuojant pastarųjų 36 metų visus įmanomus trejų metų periodus (jų iš viso buvo 393), prastesnis rezultatas buvo viso labo 16 kartų, arba vos 4 proc. viso laiko! Todėl galima drąsiai teigti, kad vertinant vien tik pagal šį rodiklį aukso kaina šiuo momentu yra gerokai nukraujavusi.

Būtent po tokio aukso kainai istoriškai ypač prasto laikotarpio turime situaciją, kurią galime pavadinti normalia. Aukso investicinių fondų likvidavimo procesas stabilizavosi (2014 m. antrą ketvirtį buvo parduota viso labo 40 t aukso), aukso rinkos kaina grįžo prie normos, palyginti su vidutine jo išgavimo savikaina, aukso kasyklos ir vėl pradėjo draustis nuo galimo aukso kainos mažėjimo, dauguma finansų ekspertą iš ypač didelių optimistų pavirto labiau pesimistais. Dauguma jų situaciją vertina kaip gana prislėgtą ir prognozuoja, kad artimiausioje ateityje aukso kaina turėtų išsilaikyti tarp 1 000 ir 1 200 JAV dolerių už Trojos unciją.

Po praėjusių metų ypač didelio nuostolio, kurį nulėmė besikeičianti JAV centrinio banko retorika, 2014-ieji kol kas yra gana stabilūs (aukso kaina nuo metų pradžios beveik nepakito). Iš esmės tokią situaciją šiuo metu reikėtų interpretuoti taip: investuotojai artimiausioje ateityje nesitiki finansinių kataklizmų ar didelės infliacijos, priešingai – tiki tolesniu JAV ir pasaulio ekonomikos bei darbo rinkos atsigavimu. Taigi natūralu, kad, investuotojams daug pozityviau žvelgiant į ateitį, ne auksas, o akcijos tampa prioritetine investicija.

Baigdamas šį straipsnį norėčiau užduoti retorinį klausimą – ar galima teigti, kad auksas jau pasiekė dugną, ar dabartinė situacija akcijų rinkoje nėra panaši į tą, kuri aukso rinkoje buvo 2011 m. viduryje, kai visi buvo nusiteikę optimistiškai ir į ateitį žvelgė per rožinius akinius?