Darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimo logika yra tokia, kad dabar oficialiai 31 proc. nuo atlyginimo į „Sodrą“ sumoka darbdavys, o 9 proc. – jūs pats. Bet iš tikrųjų tai yra iš darbuotojo uždirbtų pinigų sumokamos įmokos už jo paties socialines garantijas. Dabartinėje sistemoje šiuos pinigus į „Sodrą“ perveda darbdavys.
Darbuotojas tų pinigų niekada net negauna pačiupinėti ir nė nežino, koks yra jo tikrasis atlyginimas.
Dėl tokios tvarkos turime painiavą. Žmonės skaičiuoja kiek gauna „į rankas“, statistikos departamentas – kiek gauname „ant popieriaus“, darbdaviai – kiek kainuoja pasamdyti žmogų su visais mokesčiais. 600 eurų „į rankas“, 760 – „ant popieriaus“, 1000 – darbo vietos kaina.
Sujungus „Sodros“ įmokas liktų tik du skaičiai: atlyginimas po mokesčių (t.y. „į rankas“) – 600 eurų – ir atlyginimas prieš mokesčius – 1000 eurų. Jei „Sodros“ įmokų sujungimas bus atliktas sąžiningai, atlyginimai „į rankas“ turėtų išlikti nepasikeitę, sumokami mokesčiai – irgi.
Bet kadangi staiga atlyginimas „ant popieriaus“ iš 760 pasidarys 1000 eurų, pajamų mokesčio mokėtumėte nebe 114, o 150 eurų. Todėl reikės pamažinti mokesčių tarifus, kad pajamų mokestis neišaugtų 36 eurais.
Tikėtina, kad bazinė pensija bus mokama nebe iš „Sodros“ biudžeto. Todėl valstybės biudžetui reikės daugiau lėšų, o „Sodrai“ – mažiau.
Iš gyventojų pajamų mokesčio reikės surinkti daugiau, o iš „Sodros“ įmokų – mažiau. Iš principo, gyventojui niekas neturėtų pasikeisti, tiesiog mokesčio mokėtojo pinigų srautai suvaikščios per skirtingas valdiškas kišenes. Bet tam irgi reikės pakeisti mokesčių tarifus.
Visas šis mokesčių tarifų kaitaliojimas gali sukelti politinių pagundų: pasipinigauti, pakelti mokesčius, ką nors labiau apmokestinti. Todėl reikia būti atidiems.
Gali būti, kad Vyriausybė siūlys tokius konkrečius mokesčių pakeitimus: pirma, padidinti gyventojų pajamų mokesčių tarifą. Ne kartą viešojoje erdvėje minėta, kad GPM nuo dabartinio 15 proc. didėtų iki 21 proc.
Antra, atitinkamai sumažinti „Sodros“ įmoką.
Bet čia iškyla viena problema: jei pajamų mokestis tampa 21 proc., tuomet mokesčiai didėja ir dirbantiems pagal verslo liudijimus, smulkiesiems verslininkams, nuomojantiems butus, turintiems indėlių ar akcijų. Ir kadangi nuo pajamų, pvz., iš buto nuomos ar palūkanų, „Sodros“ įmokos nėra mokamos, tokiems žmonėms pakelto GPM nebūtų kaip išlyginti per mažinamas „Sodros“ įmokas.
Todėl visiems šiems žmonėms padidėtų mokesčių našta.
Atsiranda ir daug didesnė antra problema. Pajamų mokestis yra vienas iš šalies konkurencingumo veiksnių. Padidintas pajamų mokestis, net jei jis kompensuojamas sumažintu „Sodros“ tarifu, siunčia neigiamą signalą potencialiems investuotojams.
O turint galvoje tragiškai mažą investicijų lygį (tai viena iš priežasčių dėl ko ir atlyginimai maži), „popierinis“ pajamų mokesčio pakėlimas iki 21 proc. būtų neprotingas žingsnis (sakau „popierinis“, nes daugumai mokesčių mokėtojų jis bus kompensuojamas „Sodros“ tarifo sumažinimu).
Atrodo, Finansų ministerija tai supranta. Ne kartą buvo paminėta, kad galbūt pajamoms iš darbo būtų taikomas 21 proc. pajamų mokesčio tarifas, o pajamoms iš verslo – 15 proc. Manau, tai būtų klaida. Kodėl vieniems 15, kitiems – 21? Lažinuosi, kad kitą dieną Seime būtų priimta pasiūlymas mokesčius visiems didinti iki 21 proc., su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis.
Laimei, yra būdas sujungti „Sodros“ įmokas, perkelti bazinės pensijos mokėjimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą ir visą tai atlikti niekam nedidinant pajamų mokesčio tarifo. Viskas labai paprasta.
Pirma, reikia palikti 15 proc. pajamų mokestį. Dėl „Sodros“ įmokų sujungimo išaugs atlyginimai „ant popieriaus“, todėl dirbantieji pagal darbo sutartis sumokės apie 450 mln. eurų daugiau pajamų mokesčio. Antra, reikia atitinkamai sumažinti „Sodros“ tarifą, kad niekam neišaugtų mokesčiai.
Bazinei pensijai mokėti iš valstybės biudžeto kasmet reikėtų apie 850 mln. eurų. 450 mln. eurų jau turime. Iš kur paimti likusius 400 mln.? Iš „Sodros“ biudžeto! Kadangi „Sodrai“ nebereikės mokėti bazinės pensijos, joje susidarys lėšų perviršis. Todėl, trečia, tą lėšų perviršį reikia iš „Sodros“ pervesti į valstybės biudžetą. Juolab, kad tam yra ir galimybė, ir priežastis: „Sodra“ yra skolinga valstybės biudžetui virš apie 3,5 mlrd. eurų.
Žinoma, mokesčių reformoje bus ir kitų dalykų: PVM lengvatos, NPD didinimas, vaiko pinigai ir pan. Bet didieji techniniai pakeitimai – „Sodros“ įmokų sujungimas, bazinės pensijos perkėlimas ir mokesčių tarifų pakeitimai – yra esminiai. Svarbu nepaslysti ir lygioje vietoje neprisidaryti žalos žmonėms ir Lietuvos investiciniam patrauklumui.
