Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas).
Žilvinas Šilėnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Viena „Sodros” įmoka – puiku

Daug partijų per rinkimus šnekėjo, kad reikia sujungti taip vadinamas darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Ir iš tikro, dabartinė sistema yra paini ir neskaidri.

Jei pasižiūrėtumėte į savo 600 eurų atlyginimą „ant popieriaus“, pamatytumėte, kad iš jo yra išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka, 3 proc. darbuotojo „Sodros” įmoka. Iš 600 „ant popieriaus” belieka 473 eurai „į rankas”.

Bet tai – dar ne viskas. Liūto dalį sudaro taip vadinama darbdavio „Sodros” įmoka – 30,98 proc. Jei į rankas jus gaunate tik 473, darbdaviui jūs „atsieinate” 786 eurus. Tačiau šios vadinamosios darbdavio „Sodros” įmokos niekur nesimato: nei „ant popieriaus“, nei statistikoje.

Išties protinga nebeskirstyti „Sodros” įmokų į darbuotojo ir darbdavio. Juk šios lėšos iš esmės skiriamos darbuotojui: pensijai ir pan. Nereikia apsimetinėti, neva, tuos mokesčius už darbuotoją malonės būdu sumoka darbdavys. Tai, kad įmoka vadinama „darbdavio”, nereiškia, kad ji tenka darbdaviui, o ne darbuotojui.

Gyventojų pajamų mokesčio didinimas – nulis naudos ir dideli kaštai

Siūlymas gyventojų pajamų mokestį kelti iki 29 proc. – neišmintingas, juolab, kad yra geresnių alternatyvų. Galima sujungti „Sodros įmokas, padaryti mokesčių sistemą suprantamesne ir skaidresne, ir svarbiausia, užtikrinti, kad dėl šių pakeitimų nenukentėtų nei mokesčių mokėtojas, nei biudžetas.

Pirma, 29 proc. GPM gali kirsti smulkiesiems verslininkams, ypač dirbantiems pagal verslo liudijimą. Jei verslo liudijimų kaina ir toliau bus nustatoma pagal gyventojų pajamų mokestį, verslo liudijimai turėtų brangti dvigubai.

Smulkiam verslui regionuose tai būtų stiprus kirtis per kojas, nė kiek nederantis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatomis.

Antra, 29 proc. GPM (vietoje dabartinio 15 proc.) būtų taikomas ir tiems, kas investuoja ar taupo. Tai pasiųstų nereikalingą ir neigiamą signalą investuotojams, kad Lietuvoje mokesčiai auga dvigubai. Estija, Latvija ar kitos šalys, su kuriomis konkuruojama dėl investicijų, taiko atitinkamai 20 ir 23 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Taigi, jei mokesčiai bus pertvarkomi taip, kad mokėtume daugiau GPM, bet mažiau „Sodros“, smulkiems verslininkams ir investuotojams sąlygos greičiausiai pablogės, Lietuvos investicinis patrauklumas – sumažės. Dirbantiems pagal darbo sutartis, pinigine prasme greičiausiai, niekas nesikeis. (nebent, kalbos apie tai, kad uždirbantys virš 1000 eurų „ant popieriaus“ mokės didesnius mokesčius, virs kūnu – tuomet mokesčiai padidės).

Net jei dirbantiems pagal darbo sutartis dėl mokesčių pertvarkos niekas nesikeis pinigine prasme, vienas didelis pokytis vis dėl to įvyks.

Dabar į valdišką socialinio draudimo sistemą („Sodrą”), mes sumokame po 40 proc. atlyginimo (tik iš tų 40 proc. 9 skiriami privalomam Sveikatos draudimui). Tai reiškia, kad bent teoriškai galima kelti klausimą, kodėl sumokame daug, o gauname mažai. Yra (ar bent turėtų būti) vedama apskaita, kiek kiekvienas iš mūsų sumokėjo „Sodrai”. Yra bent teorinis ryšys, kad pensiją gauni ne iš valdžios malonės, o iš savo sumokėtų pinigų.

Pagal naująjį siūlymą, valdiškai pensijų sistemai skirsime tik 9 proc., o viską iš esmės sumokėsime per gyventojų pajamų mokestį. Paprastai tariant, beveik visi mūsų pinigai nueis į bendrą katilą, t.y. biudžetą. Pradings bet koks (net teorinis) ryšys, tarp to, ką sumokėjai ir ką turi gauti.

Išaugs grėsmė, kad jei reikės daugiau pinigų pvz., kultūrai, juos paims iš pensijų ir atvirkščiai. Kuomet žmogus nemato ryšio tarp to, ką jis sumoka, ir to, ką gauna, paskata nemokėti mokesčių – didėja.

Alternatyva – šiek tiek naudos ir nulis kaštų

Laimei yra kitų būtų, kaip išskaidrinti mokesčių sistemą ir nesukurti papildomų blogybių, nenuskriaudžiant nei žmogaus, nei biudžeto.

Pirma, (kaip ir numatyta LVŽS plane) reikia sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Visi atlyginimai „ant popieriaus“ tokiu būdu išaugtų net trečdaliu, tačiau iš darbuotojo atlyginimo išskaitoma būtų nebe 9 proc. „Sodros” įmoka, o 31 proc. įmoka.

Antra, kadangi atlyginimas „ant popieriaus“ išaugtų trečdaliu, norint užtikrinti, kad neišaugtų mokesčių našta, reikėtų sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą (nes nuo 130 eurų sumokėtumėte daugiau mokesčių nei nuo 100). GPM būtų galima mažinti iki 11 proc. (atitinkamai mažinant ir kitas nuo atlyginimo „ant popieriaus” skaičiuojamas įmokas ar mokesčius).

Ir nors pinigine prasme iš esmės niekas nepasikeistų, toks pakeitimas turėtų keletą privalumų prieš valdžios siūlomą sprendimą.

Pirma, niekam nedidėtų mokesčiai (o kai kam net šiek tiek sumažėtų). Antra, nesumažėtų šalies patrauklumas investicijoms, atvirkščiai – jis išaugtų. Tarptautinėje verslo bendruomenėje vietoj žinios, kad Lietuva dvigubai kelia mokesčius, sklandytų žinia, kad Lietuvoje mokesčiai mažėja. Trečia, žmonių į pensijų sistemą sumokami pinigai nepradingtų bendrame katile. Šalies mokesčių sistema išties taptų skaidresnė.

Galima tik pasveikinti naująją valdžią, kad imasi mokesčių sistemos. Belieka tikėtis, kad deklaruotas profesionalumas, kaštų naudos analizė ir visi kiti žadėti pokyčiai nėra tik akių dūmimas. Profesionalai versle nesirenka tik iš vieno pardavėjo. Profesionalai politikoje neturėtų rinktis tik iš vieno varianto.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

J. Baltrušis Baltrušaitis. Kylanti grėsmė Lietuvos eksportuotojams į Jungtinę Karalystę (2)

Pastaruosius 10 metų turėjau galimybę dirbti keliose didžiausiose Europos komercinių baldų...

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti? (9)

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai.

D. Ulickas. Ar A. Jagelavičiūtė teisėtai reklamavo paskolų bendrovę? (14)

Socialiniame tinkle „Facebook“ stilistės Agnės Jagelavičiūtės paskelbtas įrašas, kuriuo...

P. Stankevičius. Darbo rinkai toliau kaistant, atlyginimų ir kainų spiralė suksis toliau (42)

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc....

G. Zubavičius. Lietuva jau išaugo euroremontus. Kas toliau? (6)

Kokybę ir prabangą anksčiau reiškusią sąvoką euroremontas dabar suprantame kaip plastiko...

Top naujienos

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (99)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (89)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (4)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Turkijoje turistus įbaugino siaučiantis virusas (12)

Viešumoje paniką sukėlė informacija apie Turkijoje siaučiantį Koksaki virusą ir jo sukeltos...

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (12)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko...

Atlikėja A. Vedrickaitė susilaukė pirmagimio ir jau išrinko vardą (2)

Žinoma atlikėja Augustė Vedrickaitė kartu su savo širdies draugu Marijumi Šeiboku susilaukė...

Pasižvalgė po azijietiško restorano užkulisius: retas europietis išdrįstų paragauti vietinių pasididžiavimu laikomų patiekalų (5)

Keliaudamas po Pietryčių Aziją sutikau tikrą azijietiškos virtuvės guru Josefą Sagemüllerį....

Šnekos apie emigraciją – tik žodžiai: likę Lietuvoje šie specialistai gauna ir 2 tūkst. eurų (86)

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, visuomenėje plačiai paplitusi...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis (4)

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (19)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...