Yra toks posakis: „geriems kaimynams reikia gerų tvorų”.
Vytautas Žukauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tai reiškia, kad jei norime išvengti konfliktų, reikia aiškiai žinoti, kas kam priklauso ir kas už ką atsakingas. Jei ribos neaiškios, neišvengiamai kils konfliktų.

Šis principas galioja ir tuomet, kai šnekame apie visuomenę ir jos narių tarpusavio ryšius. Vienas iš konfliktų, kylančių dėl neaiškaus turto ir atsakomybių pasidalinimo, yra tarp dabartinių pensininkų ir dirbančiųjų (ateities pensininkų).

Valstybinė pensijų sistema ir valdančiųjų negebėjimas nubrėžti ribų, kas kam priklauso pensijų sistemoje, sukelia dirbtinę įtampą visuomenėje.

Visai neseniai įvyko grupelės pensininkų protestas. Jo metu pensininkai reikalavo didesnių pensijų. Viešai paskelbtoje rezoliucijoje taip pat pageidaujama, kad būtų nedelsiant nutraukti mokėjimai į antros pakopos privačius pensijų fondus iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto lėšų.

O už „nusavintas pensijų lėšas“ į antros pakopos privačius pensijų fondus reikalaujama sumokėti 60-ies eurų vienkartinę kompensaciją.

Pensininkus galima suprasti. Pensijos Lietuvoje nėra didelės. O dirbančių žmonių sumokamo „Sodros“ mokesčio dalies pervedimus į antros pakopos pensijų fondus kai kurie pensininkai mato kaip grėsmę savo pensijai. Tarsi dėl to jų pensijos yra mažesnės, nei galėtų būti – dirbančiųjų pinigai, iš kurių mokamos pensijos, patenka ne į „Sodrą“, o į asmenines žmonių sąskaitas pensijų fonduose.

Tačiau dirbantiesiems atrodo visai kitaip. Jie juk tiesiog kaupdami savo pinigus rūpinasi savo ateitimi! Šiuo metu dalį savo sumokamo „Sodros“ mokesčio pervesti į antros pakopos pensijų fondus ir dėl to gauti mažesnę valstybinę pensiją savanoriškai pasirinko daugiau kaip milijonas gyventojų!

Net 425 tūkstančiai iš jų sutinka papildomai prisidėti du procentus iš savo atlyginimo, kad sukauptų daugiau ir užsitikrintų alternatyvų šaltinį pajamoms ateityje. Jiems tai atrodo protinga ir atsakinga, mat dėl visuomenės senėjimo valstybinės pensijos ateitis yra miglota.

Tad šiems žmonėms pensininkų reikalavimas uždrausti rūpintis savo ateitimi ir pensininkams sumokėti kompensaciją atrodo kaip akibrokštas. Visi dirbantys jau ir dabar sumoka daugiau kaip 40 procentų savo atlyginimo mokesčiams.

Jau ir dabar didelė dalis šių mokesčių yra skirta pensininkų išlaikymui. Kodėl neleisti bent keliais procentais savo uždirbamų pajamų pasirūpinti savo ateitimi?

Čia atsiskleidžia didysis valstybinės pensijų sistemos paradoksas. Valstybinė pensijų sistema grindžiama tuo, kad žmonės neva nesugebės patys pasirūpinti savo pensija, todėl valdžia priverstinai padarys tai už juos.

O tai darydama visus suvaro į tokią sistemą, kurioje žmogaus iniciatyva ir noras pasirūpinti savo ateitimi asmeniškai tampa grėsme šios sistemos funkcionavimui. Švelniai tariant, jis nelabai pageidaujamas.

Antra, valdžia nuolatos kala į galvą, kad turime būti solidarūs, užjausti ir padėti vieni kitiems, kad socialinio draudimo sistema būtent ir atspindi šį „solidarumą”. Per ją išlaikome tuos, kurie negali savimi pasirūpinti, o tarp jų – ir mus pačius.

Bet toks priverstinis solidarumas pavirsta į visišką priešpriešą: jei dirbantieji rūpinsis savimi, tai prieštaraus pensininkų interesams. Jei labiau rūpinsimės pensininkais, bus daugiau naštos dirbantiesiems. Solidarumo siekis tampa interesų konfliktu ir kova.

Tad kas yra teisus ir kas klysta – dirbantieji ar pensininkai? Problema, kad valstybinėje pensijų sistemoje visi ir teisūs, ir klysta. Tai yra ribų nebuvimas – neaišku, kas kam priklauso ir kas už ką atsakingas. Ir tai nėra atsitiktinė valstybinės pensijų sistemos pasekmė.

Tuomet, kai valdžia nusprendžia, kad 40 proc. mano uždirbamų pajamų yra nebe mano, o mūsų visų – konfliktas bus neišvengiamas. Pinigų biudžete visada neužteks, o pretenduojančių į juos – per akis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (6)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (11)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

J. Baltrušis Baltrušaitis. Kylanti grėsmė Lietuvos eksportuotojams į Jungtinę Karalystę (2)

Pastaruosius 10 metų turėjau galimybę dirbti keliose didžiausiose Europos komercinių baldų...

R. Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti? (12)

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai.

Top naujienos

Į populiarumo viršūnes braunasi primiršta šventė: išleidžia tūkstančius eurų (18)

Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės , tai pastaruoju metu į...

Hobis tapo antrąja profesija (5)

Garsiausiame Pietų Dzūkijos turguje, veikiančiame Lazdijų rajono Veisiejų miesto pakraštyje,...

Orai: įspūdingą karštį nuplaus liūtys (1)

Panašu, kad šį savaitgalį vėl sulauksime panašios karščio kulminacijos kaip ir praėjusį:...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (22)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į „Karklę“ sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (71)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (23)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (8)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (17)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (11)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (75)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...