Jau keleri metai, kai Lietuvoje lėšas siūloma patikėti nekilnojamo turto profesionalams. Tiesa, iki šiol ši paslauga buvo labiau prieinama valdantiems didesnes lėšas. Pastaruoju metu pasirodė ir naujų galimybių smulkiesiems investuotojams. Kodėl tai gali būti aktuali alternatyva? – pradėkime nuo pradžių.
Ne paslaptis, kad sukaupus daugiau lėšų, neretai butai yra perkami kaip investicija į ateitį, siekiant juos išnuomoti. Kad toks poreikis yra, liudija ir skaičiai: pastaraisiais metais fiksuojama daugiau būsto pirkimo sandorių, skirtų nuomai. Tai lėmė po 2009-ųjų krizės sparčiai brangstanti būsto nuoma, kurios kaina, anot Statistikos departamento, nuo 2012 iki 2015 metų pabaigos išaugo net 60 proc., ypač Vilniuje.
Taip pat kitoms investicijų galimybėms tampant mažiau patrauklesnėms, didėja ir norinčių įsigyti butą nuomai skaičius, ypač kredito palūkanų normai kritus į rekordines žemumas. O ir indėlio alternatyva tapo itin nekonkurencinga, kai palūkanos už jį susitraukė iki nulio.
Tačiau yra keletas „bet“, su kuriais susiduria įsigyjantys nekilnojamą turtą investavimo tikslais. Pirmiausia, papildomi rūpesčiai, pradedant pirkimo dokumentais ir baigiant nuolatine buto priežiūra ar nuomininkų paieška. O ir rizika investuojant į gyvenamojo būsto segmentą nėra menka – pasiūla išlieka aukšta, o paklausa, mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, gali susvyruoti. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, aktyviai pirkę nekilnojamą turtą ir per 6-erius metus patrigubinę investicijų sumą iki 320 mln. eurų, šiuo metu aprimo dėl prastėjančių šių valstybinių ekonomikų ir politinių įtampų. Dėl šių priežasčių verta paieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, netiesioginių investicijų į nekilnojamąjį turtą.
Pasaulyje tai siūlantys nekilnojamojo turto (NT) fondai gyvuoja jau seniai. Tarp įsimintiniausių pavyzdžių – bene didžiausias Lietuvos istorijoje NT sandoris – Kauno „Akropolio“ pardavimas „Deka Immobilien GmbH“, atstovavusiai nekilnojamojo turto fondui „WestInvest InterSelect“ už viešai neskelbiamą sumą. Lietuvoje (taip pat kitose Baltijos šalyse) šie fondai pradėjo kurtis pastarąjį dešimtmetį bei pritraukė visų tipų klientus, net ir tuos, kurie anksčiau NT rinkoje buvo pasyvūs.
Palanki rinkos situacija lėmė, kad NT fondai ėmė sparčiai populiarėti. Didžiausia investicinių fondų valdytoja Lietuvoje tapo būtent NT fondus valdanti bendrovė „Lords LB Asset Management“, pritraukusi per 100 mln. eurų klientų lėšų.
Dėl teisinės reguliacijos minimali investicija į tokio tipo NT fondus turi būti ne mažesnė nei 125 tūkst. eurų (tam tikrais atvejais kartelę galima nuleisti), o jų klientais tapo turtingi asmenys ir instituciniai investuotojai, tarp jų ir Lietuvos pensijų fondai, valdantys per 2 mlrd. eurų. Pastarieji lėšas patiki ir užsienio NT fondų valdytojams, investuojantiems Lietuvoje, pavyzdžiui „Northern Horizon Capital“ valdomam fondui, įsigijusiam prekybos centrą „Europa“ Vilniuje.
Mažmeniniams investuotojams pasirinkimas iki šiol buvo siauresnis – tekdavo tenkintis arba gyvenamojo būsto pirkimu, arba smulkiomis komercinėmis patalpomis. Tokios investicijos apčiuopiamos ir mėgstamos Lietuvoje, tačiau reikalauja ir didelės pradinės sumos, nuolatinės investicijų priežiūros ir riboja investicijos likvidumą.
Situacija pasikeitė, kai vertybinių popierių biržoje listinguojama komercinį turtą Lietuvoje ir Latvijoje valdanti „INVL Baltic Real Estate“ paskelbė apie naują akcijų emisiją. Kalbant paprastai, ši emisija reiškia galimybę nusipirkti šios bendrovės akcijų ir taip investuoti į ją paliekant jos valdytojams visus rūpesčius dėl valdomo nekilnojamo turto įsigijimo, priežiūros ir rezultatų užtikrinimo.
Taip kartu su nekilnojamojo turto fondų vystymusi Lietuvoje ėmė mažėti „juodųjų dėmių“ norintiems investuoti į šią sritį. Patraukli bei stabili grąža iš patalpų nuomos pajamų, dividendų mokėjimas ir profesionali priežiūra – tikėtina, kad šios priežastys pritrauks naujų investuotojų ir tų, kurie negalėjo investuoti dėl riboto finansinio turto.
