Vartotojų gąsdinimas yra tiesiogiai susijęs su šilumos tiekėjų baimėmis netekti ilgus metus nepagrįstai kauptų pelnų ir labiau primena agoniją, nei turi realų pagrindą.
Plačios šilumos tiekėjų kišenės
Šiuo metu galiojanti šilumos supirkimo tvarka neužtikrina mažiausių kainų vartotojams ir akivaizdžiai prieštarauja Konkurencijos įstatymui. Problema yra žinoma Konkurencijos tarybai, kuri taip pat yra išsakiusi pastabas VKEKK.
Šilumos tiekėjai dėl ydingos supirkimo tvarkos nuolat užsitikrina didžiąją rinkos dalį, o nepriklausomi šilumos gamintojai konkuruoja tik dėl jos likučio. Nuolatinė konkurencija tarp nepriklausomų gamintojų lemia mažas šilumos gamybos kainas, tačiau gyventojų sąskaitose tai neatsispindi taip, kaip galėtų.
Viso to priežastis – šilumos tiekėjai, kurie, laimėję aukcionus, vartotojams šilumą parduoda brangiau nei ją gali pagaminti nepriklausomi gamintojai. Tokie papildomi tiekėjų taikomi šilumos gamybos antkainiai yra niekaip nepaaiškinami, kadangi už šilumos tiekimą, aptarnavimą ir kitas šilumos tiekėjų paslaugas vartotojai susimoka atskirai.
Vartotojų permokas galima apibrėžti ir labai aiškia suma. Tai – daugiau nei 2 mln. eurų vien tiktai per praėjusį šildymo sezoną. Ir tik Kaune.
Akivaizdu, kad susiklosčiusi situacija prieštarauja pagrindinei Šilumos ūkio įstatymo nuostatai – vartotojams šilumą tiekti už mažiausią kainą.
Konkurencija neveikia, todėl vartotojai permoka
Visa problema šioje situacijoje ir vartotojų permokos kyla iš to, kad dabartinė Šilumos kainų nustatymo metodika, šilumos supirkimo tvarka ir jos išaiškinimai, veikdami kaip sistema, sukuria nevienodas veiklos galimybes nepriklausomiems šilumos gamintojams ir jos tiekėjams.
Paprastai tariant – kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose šilumos tiekėjai dalyvauja privilegijuotųjų sąlygomis. Norint laimėti tokį aukcioną jiems tiesiog pakanka pasiūlyti kainą, kuri padengtų biokuro įsigijimo sąnaudas, kadangi pastoviuosius kaštus šilumos tiekėjams kompensuoja vartotojai.
Nepriklausomiems šilumos gamintojams tokios kompensacijos netaikomos, todėl, norėdami laimėti aukcioną, šilumą jie yra priversti gaminti pigiau nei kainuoja biokuras.
Tai yra tiesiog neįmanoma. Todėl nepriklausomi gamintojai yra užprogramuoti patirti nuostolius, kadangi biokuras yra perkamas biržoje už tokią pačią kainą, nepriklausomai nuo to, kas jį perka.
Atsižvelgus į visa tai, galima drąsiai tvirtinti, kad šiai dienai reali konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų tiesiog neegzistuoja. Konkurencija veikia TIK tarp nepriklausomų gamintojų.
Tačiau jos sukuriama nauda nepasiekia vartotojų, kadangi nusėda plačiose šilumos tiekėjų kišenėse.
Keisis tvarka ir šildymas atpigs
Svarbu labai aiškiai suprasti – nauja šilumos tvarka pagaliau suvienodins konkurencijos sąlygas tarp rinkos dalyvių. Maža to, ji leis vartotojams išvengti niekuo nepagrįstų permokų ir kasmet vis augančių šilumos tiekėjų pelnų.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija (LNŠGA) savo iniciatyva atliko nepriklausomą tyrimą, kuris aiškiai parodo, kad šildymo kainos, esant naujai tvarkai ilgalaikėje perspektyvoje tik mažėtų. Tokius pačius rezultatus gauna ir VKEKK, kurios iniciatyva keičiama šilumos supirkimo tvarka.
Kad rinkoje būtini pokyčiai mato ir Konkurencijos taryba.
Vieninteliai šilumos tiekėjai priešinasi naujai tvarkai. Tačiau juos irgi galima suprasti – labai sunku yra skirtis su dideliais pelnais, kuriuos lengva ranka iki šiol gaudavo vartotojų permokų sąskaita.
