„Įdarbinti“ savo laisvus pinigus ir siekti uždirbti finansinės grąžos yra pasirinkę apie 64 proc. šalies gyventojų. Galimybės dalį lėšų skirti kaupimui ir investavimui yra tiesiogiai susijusios su vienam šeimos nariui tenkančiomis pajamomis, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, nurodoma banko išplatintame pranešime spaudai.
© DELFI / Domantas Pipas

„Nors santaupos ir sukauptas finansinis buferis daugeliui žmonių asocijuojasi su saugumo jausmu, šiuo metu daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų dar nesinaudoja kaupimo galimybėmis.

Investicinis gyvybės draudimas, dalyvavimas III pensijų pakopoje, terminuotas indėlis ar kita ilgalaikio taupymo priemonė padėtų kaupti finansines atsargas, kurios padėtų netikėtais gyvenimo atvejais – ilgam susirgus, praradus darbą, taip pat prisidėtų prie gerovės užtikrinimo senatvėje“, – tyrimą komentuoja „Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.

Investavimo įpročių tyrimas rodo, kad kuo didesnes pajamas gauna apklaustieji, tuo didesnė jų dalis atideda lėšų ir skiria jas investicijoms.

Didžiausias pajamas gaunančių gyventojų grupėje, tai yra, kai vienam šeimos nariui tenka daugiau nei 579 eurų per mėnesį, investuoja ir kaupia 70 proc. Palyginimui, mažiausias pajamas gaunančiųjų grupėje (iki 174 eurų vienam šeimos nariui per mėnesį) – 56 proc.

„Swedbank“ Pensijų ir investavimo produktų ekspertas atkreipia dėmesį, kad net ir labai mažas pajamas gaunantiems gyventojams įmanoma pradėti kaupti ateičiai.

Tiesiog tam reikėtų pasirinkti palyginus mažos rizikos ir mažų įmokų reikalaujančias investavimo priemones.

„Jei investicijoms žmogus gali skirti iki 30 eurų per mėnesį, jam greičiausiai netiks investavimas į akcijas ar auksą. Tačiau jis gali rinktis periodinį investavimą į investicinius fondus ar kaupimą III pakopos pensijų fonduose. Kaupti galima pradėti ir nuo terminuoto indėlio, o sukaupus didesnę sumą įsigyti vyriausybės taupymo lakštų“, – teigia L. Grinevičius.

Tyrimas parodė, kad poreikis investuoti koreliuoja ne tik su gyventojų pajamomis, bet ir su jų amžiumi. Daugiausiai investuoja 50-59 metų kategorijai priklausantys gyventojai (71 proc.), tarp jauniausiai amžiaus grupei priklausančių respondentų yra mažiau linkusių taupyti (61 proc.). Mažiau už šią kategoriją investuoja tik pensinio amžiaus sulaukę arba ant jo slenksčio stovintys gyventojai.

Kaupiama investicine grąža labiausiai rūpinasi 60-69 metų amžiaus gyventojai: trečdalis apklaustųjų teigė pasitikrinantys savo rezultatus bent kartą per mėnesį, o jaunesni respondentai, kurių amžiaus imtis siekia nuo 30 iki 59 metų, rezultatus tikrina tik kas metus arba dar rečiau.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa internetu buvo atlikta praėjusių metų lapkričio mėnesį. Iš viso apklausti 1 283 18-69 amžiaus šalies gyventojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Sagatauskas. Kada e. prekyba Lietuvoje rimčiau susigrums su tradicinėmis parduotuvėmis? (3)

Nors prekyba internetu Lietuvoje kol kas sudaro menką visos mažmeninės prekybos dalį, pastaruoju...

E. Džiugytė. Londonas praranda pasaulio finansų centro vardą (10)

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai ( ES ) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau...

T. Poviliauskas. Ką verslui reiškia silpnesnis JAV doleris?

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies...

J. Markauskas. Sveikas gyventojų pajamų augimas – tikslas, o ne pavojus Lietuvai (16)

Rugpjūčio mėn. pradžioje Europos centrinis bankas ( ECB ) paskelbė komentarą , kuriuo įvertino...

V. Labanauskas. Mirusiesiems į užsienį patekti vis dar lengviau nei gyviesiems (3)

Kalbėti apie laidojimo paslaugų verslą – vis dar nemažas iššūkis, mat, kaip simboliškai tai...

Top naujienos

Artėjančio rudens prognozė: šalnos ir šalčiai – dar rugsėjį (43)

Rugsėjį jau galime sulaukti šalnų ir šalčių, tiesa, bent sniego tikimybė, laimei, išlieka...

T. Janonis. „Valstiečiai“, apsidairykite, kas vyksta jums už nugaros (13)

Valdantiesiems šokinėjant iš laimės, kad pavyko pradėti urėdijų reformą, urėdai laiko...

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (461)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje priblokšti: gavo įspėjimą apie deportaciją (18)

Aukštas pareigas užimanti Londono Queen Mary universiteto istorikė Dr. Eva Johanna Holmberg...

Prezidento rinkimai: centro dešinėje prognozuojama tikra mėsmalė (25)

Centro dešinėje, kuriai sąlyginai galima priskirti liberalių ir konservatyvių politinių jėgų...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (157)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Kelionių planuotojai įspėja apie esminius „Wizzair“ pasikeitimus (21)

Pigių skrydžių bendrovei „ Wizzair “ nuo rugpjūčio 15 d. pakeitus savo taisykles, vien tik...

Kirpėjos verdiktas: po atostogų neprižiūrėtus plaukus teks nurėžti

Maloniai šildanti saulė , plaukus kedenantis lengvas vėjas, maudynės atviruose vandens...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (77)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Plagiato skandalas: J. Statkevičius prašo visuomenės padėti rasti iš jo vardo uždirbančius sukčius (19)

Dizaineris Juozas Statkevičius jau kelias savaites bando išsiaiškinti sukčius, besikraunančius...