Didžiausią įtaką mėnesio infliacijai turėjo brangę degalai, apranga ir avalynė. Maisto produktų krepšelio kaina gegužę pakito nedaug, bet, nors pavasaris ir vėlavo, daržovių kaina sumažėjo. Tiesa, daržovės vis dar buvo 4,4 proc. brangesnės negu atitinkamą mėnesį prieš metus.
Galima priminti, kad šių metų gegužės pradžioje įvyko vadinamojo kalafioro skandalo atomazga, lėmusi dalies gyventojų pasiryžimą laikinai boikotuoti prekybos centrus.
Nepaisant kai kurių prekybos centrų bandymų trumpam sumažinti maisto prekių kainą, panašu, kad galutinė kalafiorų dramos įtaka maisto prekių kainai praėjusį mėnesį buvo nedidelė.
Analizuojant produktų kainų pokyčius, svarbu nepamiršti sezoniškumo veiksnio įtakos. Pavyzdžiui, aprangos ir avalynės kainos per pastaruosius šešerius metus visada gegužės mėnesį prieš vasaros sezoną pabrangdavo.
Lygiai taip pat atsitiko ir šiais metais – gegužę aprangos ir avalynės kainos ūgtelėjo 0,7 proc.
Naujo derliaus daržovės pavasarį visada būna brangesnės negu senojo, ir tai įprastai turi įtakos Statistikos departamentui apskaičiuojant daržovių kainų pokyčius pavasarį.
Visgi daržovių kainos auga ir vėliau krenta kasmet šiek tiek skirtingu metu – tai priklauso ir nuo oro sąlygų Lietuvoje ar importo rinkose.
Nafta didino degalų kainą
Degalai gegužę Lietuvoje brango dėl augusių žaliavinės naftos („Brent“ naftos kaina mėnesio pabaigoje viršijo 50 JAV dolerių) ir didmeninių naftos produktų kainų.
Beje, gegužės mėnesį JAV doleris sustiprėjo euro atžvilgiu, o tai darė teigiamą įtaką ir degalų, ir kitų importuojamų prekių kainai. Tikėtina, kad Federalinių rezervų sistemos (FED) valdyba nesiryš dar vasarą kelti bazinės palūkanų normos, todėl JAV doleris vėl stiprėti euro atžvilgiu gali rudenį.
Brangstanti darbo jėga atsiliepia paslaugų kainoms
Paslaugų kainos gegužę Lietuvoje sumažėjo 0,4 proc., o metinis teigiamas pokytis siekė 4 procentus. Didžiausią įtaką paslaugų pigimui praėjusį mėnesį turėjo išskirtinis belaidžio telefono ryšio paslaugų kainų kritimas 7,8 proc. Visgi didžioji dalis paslaugų vis dar brangsta dėl darbo jėgos sąnaudų didėjimo, nes didžiausią paslaugų savikainos dalį sudaro darbo užmokestis.
Jis šių metų pirmą ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai padidėjo beveik 7 proc., ne mažesnis augimas bus ir antrą ketvirtį. Tose paslaugų srityse, kuriose dažniau mokama minimali mėnesio alga, darbo sąnaudų augimas buvo dar didesnis, todėl suprantama, kad įmonės brangstančios darbo jėgos sąnaudas stengiasi įskaičiuoti į galutinę paslaugos kainą.
Beje, to nepavyktų padaryti, jeigu paklausa būtų silpna. Visgi paslaugų sektoriaus rezultatai patvirtina, kad bent didžiausiuose miestuose žmonės sau leidžia mokėti daugiau už paslaugas ar prekes. Kainų augimo spiralę įsuka ir nuolatinės kalbos viešojoje erdvėje, kad viskas brangsta, o tai tik dar labiau skatina paslaugų teikėjus ir prekybininkus naudotis visuomenėje vyraujančia kartais ir ne visai pagrįsta nuomone.
Visi vartotojai pajus mažesnes elektros ir dujų kainas
Lietuvoje brangsta ir ateityje brangs tikrai ne viskas – nuo liepos 1 dienos buitiniams vartotojams pigs elektra ir gamtinės dujos. Standartinį planą pasirinkusiems gyventojams elektros kaina kris 5,7 proc., palyginti su pirmu pusmečiu, ir bus 7 proc. mažesnė negu prieš metus.
Gamtinės dujos mažiausiai jų vartojantiems namų ūkiams nuo metų vidurio atpigs beveik 8 procentais. Šių kainų kritimas liepą sumažins vartotojų kainų indeksą maždaug 0,2 procento. Kad šių energetinių išteklių kaina sumažėjo, pajus visi gyventojai.
Teigti, kad prekybos tinklo „Lidl“ atėjimas į Lietuvą neturės didesnės įtakos galutiniam vartojimo prekių kainų lygiui Lietuvoje, nevertėtų.
Jeigu šio tinklo mažmeninės prekybos rinkos dalis, kaip tikimasi, neperkops dviženklio dydžio ir jei konkurentai ilgainiui nesureaguos mažindami savo parduodamų prekių kainas, įtaka vartotojų kainų indeksui būtų minimali.
Visgi konkurencija tarp prekybos centrų paaštrėjo, todėl kai kurie prekybos centrai išties gali mažinti ir savo antkainį, norėdami likti rinkoje, o tai būtų labai palanku vartotojo kišenei.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo liepos 1 dienos minimali mėnesio alga Lietuvoje veikiausiai padidės dar 30 eurų, paslaugų kainos šalyje ir toliau sparčiai didės. Sudėtingiau prognozuoti prekių kainų pokyčius, kuriuos lems ne tik pokyčiai biržose ir pasaulinėse rinkose, bet ir konkurencijos mažmeninėje Lietuvos rinkoje aštrėjimas.
Nereikėtų atmesti to, kad naftos kaina dėl sezoniškumo įtakos dar gali išaugti vasarą, bet yra tikėtina, kad metų pabaigoje ji vėl nukris.
