Paprastai tariant, PEP‘sas (Politically exposed person) – tai politikoje dalyvaujantis asmuo, kuriam patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jo artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.
Štai čia ir kyla esminių neaiškumų. Jei esi svarbias viešąsias pareigas užimančio asmens artimas šeimos narys ar artimas pagalbininkas, lygiai taip pat tampi PEP‘su.
Politikoje dalyvaujančių asmenų identifikavimas yra ypač reikšmingas. Ir tai suprantama bei pateisinama civilizuotoje visuomenėje. Šie žmonės privalo veikti skaidriai, ir, kilus bet kokiam įtarimui dėl pinigų plovimo, jie turi būti identifikuoti ir atsakyti už savo galimai neatsakingus veiksmus – tą reglamentuoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos.
Tačiau iki šiol atsakingos institucijos susiduria su esmine problema – kaip gi identifikuoti visus šiuos asmenis. Ypač daug klaustukų kyla dėl „artimų pagalbininkų“.
Tuo pagrindu jau paruoštas atnaujinto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas.
Kaip rodo viešumoje kilusios diskusijos, dabar pats metas neatidėliojant kalbėti apie efektyvesnį reikalavimų realizavimą. Juo labiau, kad tikslas reikšmingas – kovoti su pinigų plovimo atvejais. Ir šioje vietoje ne mažiau svarbus yra visuomenės suvokimas, kam ir kodėl to reikia.
Reikalavimai – ne daug kam žinomi
Nors sustiprinta minėtų asmenų operacijų stebėsena nėra naujiena, visgi vyraujantis įstatymo nuostatų neapibrėžtumas jau ilgą laiką kelia nepasitenkinimo bangų.
Iš politinių partijų, frakcijų atstovų neretai galima išgirsti priekaištų, kad bankų darbuotojai, pavyzdžiui, atidarinėjant sąskaitą ar sudarant tam tikrą sutartį, neva jų ir jų giminių, galimai artimųjų klausinėja, kokiais giminystės ryšiais ar kitais dalykiniais santykiais jie susiję.
Tačiau šioje vietoje norėtųsi priminti, jog bankai, įgyvendindami įstatymą, padeda valstybei kovoti su negerovėmis – galimu pinigų plovimu. Visų antra, šiek tiek stebina politikų nepasitenkinimas tokiu reikalavimu.
Viena vertus, tai parodo, kad svarbias viešąsias pareigas užimantys asmenys, o juo labiau jų šeimos nariai ar artimi pagalbininkai, patys nėra iki galo susipažinę su įstatymu. Kita vertus, padėti įgyvendinti įstatymo nuostatas turėtų būti jų pačių ir visos visuomenės interesas. Žinoma, jeigu nieko neslepiama.
Visgi normali praktika, kad politikoje dalyvaujantys asmenys turi įpareigojimą veikti skaidriai, t.y. atsakingoms institucijoms, vadovaujantis teisės aktais, turi būti suteikta teisė patikrinti jų įtartinus sandėrius.
Tikrasis PEP’sų skaičius turėtų būti įspūdingas
Iki šiol bankai informaciją apie politikoje dalyvaujančius asmenis renka daugiausia klientų apklausos, anketų, atskirų registrų patikros būdu. Aiškios, vienoje vietoje pateikiamos informacijos nėra.
Kita vertus, neretai tie patys asmenys patys nė nenutuokia, kad jie yra politikoje dalyvaujančiųjų sąraše! O ypač sudėtinga nustatyti tuos „artimus pagalbininkus“. Kiek tenka bendrauti su politikais, pastarieji dažniausiai gali įvardyti artimus šeimos narius, bet artimi pagalbininkai neretai būna ne tik, kad nežinomi, bet net nesuprantama, kas slypi po šiuo pavadinimu.
Vadovaujantis įstatymo projektu, į politikoje dalyvaujančių asmenų sąrašą patenka ir valstybės vadovas, ir vyriausybės vadovas, ir parlamentarai bei ministrai, jų pavaduotojai, Seimo, vyriausybės ir ministerijų kancleriai, merai, savivaldybių administracijų direktoriai, aukščiausiųjų teismų ir tų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būtu skundžiami, atstovai, auditorių rūmų valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ar valdybos nariai, valstybės valdomų įmonių valdymo ar priežiūros organo nariai, ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai, nepaprastieji pasiuntiniai ir įgaliotieji ministrai, aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai, tarptautinių organizacijų nariai, politinių partijų vadovai bei jų pavaduotojai.
Jų artimieji šeimos nariai – sutuoktiniai, sugyventiniai, tėvai, broliai, seserys, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai. Taip pat artimi pagalbininkai, kurie su svarbias viešąsias pareigas užimančiais asmenimis yra to paties juridinio asmens ar tokio statuso neturinčios organizacijos dalyviai arba palaiko kitus dalykinius santykius ar yra naudos gavėjai.
Sąrašas, reikia sutikti, gana įspūdingas – jeigu šiuo metu iš tiesų būtų suskaičiuoti visi, ko gero, kalbėtume apie šešiaženklį skaičių.
O štai bankai šiuos asmenis turi identifikuoti apklausos būdu. Ir galima sutikti, kad tiesmukas klausinėjimas sukelia tam tikro nepasitenkinimo, nepasitikėjimo. Bankai tokiu būdu tarsi atlieka policijos vaidmenį, o to neturėtų būti. Be kita ko, keičiantis statusui, politikoje dalyvaujančio asmens tapimo ar pasikeitimo momentas kurį laiką gali likti nepastebėtas.
Galimas sprendimo būdas
Bankai, matydami tokią skylėtą sistemą, jau senokai siūlė įkurti centralizuotą valstybės registrą, kuriame svarbias viešąsias pareigas užimantys asmenys registruotųsi patys ir galėtų deklaruoti artimus šeimos narius, pagalbininkus. Be to, pats duomenų deklaravimas nėra naujiena – privačių interesų deklaracijas apibrėžti asmenys privalo pateikti ir dabar. Šiuo atveju siūloma duomenis centralizuoti, kai kuriais atvejais praplėsti ir, vadovaujantis įstatymais, suteikti prieigą atsakingoms institucijoms.
Pavyzdžiui, jei tam tikras asmuo suteikė politikui nuomos paslaugą, jis jau privalomai turėtų būti įtraukas į artimų pagalbininkų sąrašą – tai reikštų, kad jų sandėris turėtų būti pagrįstas ir be jokių galimų paslėpto naudos gavimo įtarimų.
Iki šiol iš politikų nebuvo sulaukta didelio susidomėjimo šiuo pasiūlymu. Keista, kad visi kalba, jog korupcijai ir pinigų plovimui reikia stabdyti kelią, bet, kai reikia imtis realių veiksmų, tarsi atsitraukiama. Tuo tarpu šiuo metu galima pasidžiaugti, jog Seimo pirmininkas pritaria iniciatyvai.
Informacija – gali būti ir nevieša bei naudojama tik vykdant įstatymą
Reikėtų spręsti, ar registre kaupiami duomenys turėtų būti prieinami viešai. Natūralu, kalbama apie artimuosius, giminaičius, dalykiškai susijusius asmenis, naudos gavėjus – tai jautri informacija, tačiau atsakingos institucijos (pavyzdžiui, STT, FNTT) galėtų, reikalui esant, tokią informaciją pasiekti. Gali kilti abejonių dėl privatumo teisių, tačiau būtina pabrėžti, kad konfidencialumas, kaip ir iki šiol vadovaujantis įstatymu, būtų užtikrintas.
Šiuo atveju bankai – tik sistemos dalis, kuri turėtų prieigą prie registro vykdant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus.
Registro valdytojais galėtų būti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – daugelį duomenų ji jau turi. Administruoti galėtų Registrų centras. Bet tai tik vienas siūlymų.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos projektas jau yra parengtas ir jį apsvarsčius Vyriausybei, bus perduotas Seimui.
